R.Žemaitaitis savo nuogąstavimais pasidalijo po to, kai paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas G.Nausėdai pateikė tik 12 iš 14 ministrų, o prezidentas pasirašė dekretą dėl nepilno Ministrų kabineto.
Į aplinkos ministrus partija siūlė Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną, į teisingumo ministrus – buvusį Kalėjimų tarnybos vadovą Virginijų Kulikauską.
G.Paluckas tvirtino du „Nemuno aušros“ ministrus iš G.Nausėdai teikto sąrašo išbraukęs pats, tačiau tai padaryta jau po kandidatų pokalbių su G.Nausėda.
15min žiniomis, būtent prezidento žodis turėjo lemiamą įtaką sprendimui – pats G.Nausėda praėjusią savaitę viešai patvirtino, jog pokalbiuose abu pretendentai į postus neatsakė, kokie bus jų prioritetai Lietuvai 2027-aisiais ruošiantis perimti pirmininkavimą Europos Tarybai: „ir tai buvo esminis minusas“. Prezidentui taip pat kliuvo kandidatų vadybiniai gebėjimai.
„Tegu formina nepilną Vyriausybę. O pareigų niekas negali eiti – Konstitucijai prieštarauja, paskaitykite Konstituciją: negali būti tvirtinama nepilnos sudėties Vyriausybė, nes Konstitucija draudžia, tai yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas: turi pradėti darbą pilnos sudėties Vyriausybė, nes negali kitas ministras pavaduoti kito ministro. Reiškia, nebus patvirtinta Vyriausybė“, – 15min dar penktadienį pareiškė R.Žemaitaitis.
R.Žemaitaitis 15min patvirtino naujus kandidatus jau pateikęs G.Paluckui – paskirtasis premjeras žada susitikimus su jais antradienį.
„Dėl vieno kandidato pažymą gavome, dėl kito – turbūt pirmadienį arba antradienį“, – sakė R.Žemaitaitis.
Savo ruožtu Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai pirmadienį (TS-LKD) išplatino pranešimą, jog dėl prezidento dekreto inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Jie remiasi Konstitucijos 84 straipsnio 4 punktu, kuris numato, kad Lietuvos prezidentas Seimo pritarimu skiria Ministrą Pirmininką ir „paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį“.
„Pagal šią nuostatą numanoma, kad Seimui teikiama tvirtinti Vyriausybė turi būti pilnos sudėties“, – teigia konservatoriai.
Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Mindaugo Lingės, kyla pagrįstas klausimas, su kokiu skaičiumi ministrų Vyriausybė dar gali būti tvirtinama ir legitimi. Jis pabrėžia, jog šis atvejis nėra tapatus situacijai, kai kuris nors ministras atsistatydina ar yra atleidžiamas dėl nepasitikėjimo ir būtina kitam ministrui laikinai pavesti eiti jo pareigas.
M.Lingė taip pat remiasi Vyriausybės įstatymu, kuris numato, jog ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti.
Jo nuomone ši nuostata leidžia teigti, kad Vyriausybės programos rengimas yra ir paskirtų ministrų atsakomybė, tad esą „kyla klausimų, ar konstituciška, kai ministrai nedalyvavo programos rengime“, o parlamentarai net neturėjo užduoti minėtiems dviem kandidatams klausimų.
M.Lingė taip pat svarsto, jog suformavus nepilnos sudėties Vyriausybę, dingsta ir numatyti terminai, per kiek laiko į tuščias vietas ministrai turi būti paskirti ir ar tokia neapibrėžta situacija neužsitęs pernelyg ilgai.
Ką mano premjeras ir Seimo pirmininkas?
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad KT gali suformuoti praktiką dėl Vyriausybės formavimo.
„KT suformuos praktiką, ar ateityje tokia procedūra gali būti taikoma, ar ne“, – žurnalistams teigė parlamento vadovas.
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai nėra pirmas atvejis, kai Lietuvoje prezidentas patvirtina ne visos sudėties Vyriausybę.
„Jei KT pasisakys, ateityje bus labiau apibrėžta situacija, bet, mano įsitikinimu, tai kyla ir iš tam tikros politinės trinties ir nesusitaikymo su rinkimų rezultatais“, – teigė G.Paluckas.
Buvę Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai pabrėžia, jog situacija iš esmės nėra nauja, nes toks precedentas jau yra buvęs ir anksčiau. Vis dėlto jų nuomonės kiek išsiskiria.
