Ketvirtadienio vakarą debatuose LRT TELEVIZIJOS eteryje apie demografiją diskutavo penkios didžiosios partijos: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Darbo partija (DP) ir Liberalų sąjūdis (LS).
Po debatų LRT.lt apklausė politikos, ekonomikos, verslo ir viešųjų ryšių ekspertus ir paprašė partijų pasirodymus įvertinti balais nuo 1 iki 5. Geriausiai ekspertai įvertino konservatorius, kuriems skyrė 33 balus, o mažiausiai juos sužavėjo „darbiečiai“ – 25 balai.
R.Dargis: didelio skirtumo nebuvo
Ketvirtadienio debatuose gerų idėjų išsakė visos partijos, tik klausimas – kaip jos bus įgyvendintos, o tai paaiškės tik po rinkimų. Taip LRT.lt sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Išskirčiau socialdemokratus ir konservatorius, jiems duodu po 4 balus.[...]. Didelio skirtumo tarp partijų nebuvo“, – tikina R.Dargis.
Vis dėlto, jo nuomone, gal kiek geriau pasirodė konservatoriai, nes jie skiria didelį dėmesį švietimui ir jaunoms šeimoms, kas yra svarbu.
„Skirtumas tas, kad socdemai daug dalykų jau galėjo padaryti, apie ką dabar kalba, o konservatoriai dar tik žada. Sakyti, kad vieni ar kiti dabar yra geresni, yra be galo sunku“, – teigia Pramonininkų konfederacijos prezidentas.
R.Dargis LVŽS skyrė 3+ balus, DP – 3+ balus, LS – 3+ balus.
V.Vobolevičius: viena pagrindinių socdemų klaidų – grafikai
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius politologas Vincentas Vobolevičius geriausiai įvertino konservatorius ir „valstiečius“ – jiems skyrė po 4 balus.
„Didžiausią pažangą debatuose padarė S.Skvernelis. Pirmą kartą debatuose jis nevykusiai rinkdavosi žodžius, truputėlį nerišliai kalbėdavo. Dabar kalbėjo agresyviai, gana sėkmingai akcentavo tuos dalykus, kurių reikia jų rinkėjui. [...] Bet tai, kad S.Skvernelis pagerėjo, nereiškia, kad G.Landsbergis pablogėjo – šis irgi gerai diskutavo.
Turinio prasme abi partijos buvo panašiai stiprios. Kiekviena jų turėjo gana turtingą pasiūlymų rinkinį, kaip spręsti socialines problemas“, – sako politologas.
Jis pažymi, kad šioms partijoms nedavė penkių balų todėl, kad kalbėdamos apie gimstamumo skatinimą ir emigrantų susigrąžinimą, jos koncentravosi į ekonominius dalykus, tačiau šiuo atveju, politologo įsitikinimu, tai nėra lemiantys veiksniai.
„Pavyzdžiui, darbo vietos ir atlyginimų didinimas sulaiko žmones nuo išvažiavimo, bet kai jau išvažiuoja, jie ten „įsikultūrina“ – reikia nepamiršti, kad jie išvažiuoja į kultūras, kur daugiau šypsomasi, kur tėvai taip „negruzina“ vaikų ir t.t. Todėl ten malonu būti, o Lietuvoje – ne. Bet politikai nedrįsta to pasakyti. Niekas nepasakė, kad realiai reikia dirbti su gyventojų psichine sveikata“, – sako V.Vobolevičius. Tiesa, jis pripažįsta, kad „valstiečiai“, kalbėdami apie emigrantų susigrąžinimą, šiek tiek užsiminė apie psichologinius aspektus.
Liberalams V.Vobolevičius skyrė 2 balus. Jo teigimu, liberalai „kalbėjo labai siaurai, be detalių, pateikė mažai pasiūlymų.“
„Darbiečių“ repertuaras, anot politologo, buvo šiek tiek turtingesnis – tad jiems 3 balai: „Be to, V.Gapšys įnešė dinamikos, jis – geras oratorius, mėgstantis kovą, tad buvo daugiau kovos, buvo žavingas „susistumdymas“ su S.Skverneliu dėl santuokos apibrėžimo.“
Prasčiausiai, V.Vobolevičiaus nuomone, pasirodė socialdemokratai. „Jų problema buvo tokia: kalbama apie sunkias ir atjautos reikalaujančias problemas – emigraciją, alkoholizmą, vaikų negimdymą, o jie pasirinko strategiją rodyti grafikus ir kalbėti, kad situacija gerėja. Iš dalies buvimas valdžioje juos verčia ginti situaciją kaip ne visai blogą, nes gina savo darbą. To kažkiek reikėjo, bet buvo per daug. Jei būtų kalba, kaip gerinti Lietuvos ūkį ar ekonominį konkurencingumą – labai gerai, bet šitaip kalbėdamas apie dalykus, susijusius su emocijomis, atrodai kaip robotas. Be to, pasiūlymų [ateičiai] irgi nebuvo gausu“, – sako V.Vobolevičius, kuris socialdemokratams skyrė 1 balą.
V.Laučius: S.Skvernelis kalbėjo taip, kaip dabar nemadinga
Antroje debatų laidoje visos didžiosios partijos pasirodė gerai arba neblogai ir buvo daugmaž lygios, tad vertinimo skirtumus daugeliu atžvilgių lėmė kai kurios detalės, teigia LRT.lt portalo vyriausiasis redaktorius Vladimiras Laučius.
Apžvalgininkas aukščiausią įvertinimą – 5 balus – skyrė „valstiečiams“. Anot V.Laučiaus, labai gerai ir įtikinamai šį kartą kalbėjo S.Skvernelis. „Jis aiškiai vardijo esmines problemas ir kalbėjo kaip gyviems žmonėms atstovaujantis opozicijos politikas, o ne kelias programines klišes kartoti išmokęs technokratas“, – teigia V.Laučius.
Eksperto žodžiais, niekas kitas, išskyrus S.Skvernelį, neatkreipė dėmesio į tai, jog universitetų pirminė paskirtis nėra rengti amatininkus darbo rinkai, kaip kad norėtų, regis, daugelis kalbėjusiųjų. „Reikia ir filosofų, ir filologų“, – drąsiai rėžė LVŽS politikas, nors šiandien taip kalbėti – nemadinga“, – tvirtina LRT.lt portalo vyr. redaktorius.
Blogiausiai šiuose debatuose, V.Laučiaus nuomone, pasirodė „darbiečiai“. Jiems ekspertas skyrė 3 balus.
„Darbiečių“ atstovas V.Gedvilas apskritai šaukė, kad universitetai turi vadovautis vien rinkos ir kapitalo keliamais reikalavimais. Keista buvo girdėti šitokį teiginį iš partijos, kuri kažkodėl vadinasi „darbo“. Neįtikino ir kai kurie liberalų atstovo pasisakymai – nebent rimtai manytume, kad viena pagrindinių emigracijos priežasčių yra jo akcentuojami visa ko draudimai – rūkyti balkonuose ir pan.“, – teigia V.Laučius.
Kiti V.Laučiaus balai: TS-LKD – 4 balai, LSDP – 4 balai, LS – 3 balai.
A.Katauskas: G.Landsbergis į kritiką atsižvelgė
Geriausiai ketvirtadienio vakarą pasirodė konservatoriai, kurių lyderis G. Landsbergis vis labiau panašėjo į nugalėtoją ir buvo atsižvelgęs į ekspertų išsakytą kritiką, mano viešųjų ryšių agentūros „Nova Media“ komunikacijos specialistas Arijus Katauskas. Jis konservatoriams skyrė 5 balus.
„Sumažinęs nepagrįstų decibelų ir kibimo į atlapus, G. Landsbergis išlaikė energiją, aktyvumą, jaunatviškumą bei aštresnį liežuvį, dėl kurio kliuvo ne tik premjerui, bet ir „darbiečiams“. Puikus kalbėjimas, skaičiai laiku ir vietoje, subalansuotas agresyvumas. Neapsisprendusiam, tačiau ir praėjusius debatus stebėjusiam rinkėjui, G.Landsbergis galėjo pasirodyti kaip potencialus lyderis ir patraukti dėmesį“, – LRT.lt teigia A.Katauskas.
Komunikacijos specialistas 4 balus skyrė LS, 3 balus – LSDP, 2 balus – DP, o blogiausiai, anot A. Katausko, pasirodė „valstiečiai“, jiems ekspertas skyrė 1 balą. Tačiau, nepaisant žemiausio įvertinimo, A.Katauskas pastebėjo ir S.Skvernelio progresą.
„Drįsčiau išskirti, kad S.Skvernelis, matyt, per savaitę namų darbus atliko geriausiai. Komunikacijos prasme matome tikrai labiau susikoncentravusį lyderį, kuris kalba aiškiau, populiariau, geriau akcentuoja žodžius, valdo emocijas ir pataiko į platesnį rinkėjų ratą, puikiai reaguoja į oponentų elgesį“, – sako A.Katauskas.
L.Kojalos vertinimas: laimėjo ir pralaimėjo rinkėjai, o ne partijos
Rytų Europos studijų centro direktorius politologas Linas Kojala visas partijas šį kartą įvertino vienodai – skyrė po 4 balus.
Specialisto nuomone, laimėjo rinkėjai, kurie tikisi, kad demografijos problemos atsidurs politinės darbotvarkės viršuje ir bus pirmiausiai sprendžiamos didinant įvairias išmokas arba taikant lengvatas.
„Pralaimėtojai yra rinkėjai, kurie tikisi, kad pasiūlymai spręsti problemas didinant valstybės išlaidas bus įvertinami atsižvelgiant į bendresnį kontekstą. Pavyzdžiui, užtikrinant, kad biudžeto deficitas nebus perviršinis“, – LRT.lt teigia L.Kojala.
R.Lazutka: „valstiečiai“ nesimėgauja valdančiųjų kritika
VU Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka geriausiai šįkart įvertino Valstiečių ir žaliųjų sąjungą – jai skyrė 5 balus. „Nesimėgauja buvusiųjų valdžioje kritika, kiek originalesnės idėjos apie emigracijos priežastis ir kartu nuosaikūs, pasverti siūlymai“, – taip R.Lazutka motyvuoja aukšto balo skyrimą „valstiečiams“.
Ekonomistas 4 balus skyrė socialdemokratams, kurie, jo teigimu, „naudojasi palaikiais ekonominiais rodikliais ir yra įsitikinę, kad jų vykdyta politika teisinga, todėl nesivargina pasiūlyti naujų reformų.“
Konservatorius R.Lazutka įvertino 3 balais. Jie, anot ekonomikos eksperto, toliau savo pranašumą bando įtvirtinti kritikuodami valdančiuosius.
Darbo partijai ekonomistas davė 2 balus, o Liberalų sąjūdžiui – tik 1. Mažiausio balo skyrimą liberalams R.Lazutka aiškina taip: „Nuoseklus ribotumas – mokesčių ir reguliavimo mažinimas. Net atsakinėdami į klausimą apie aukštojo mokslo reformą lyg vidurnaktį pažadinti beria išmoktą atsakymą – mažinti mokesčius.“
K.Girnius: premjeras turėtų būti kandidatas, o ne savo vyriausybės gynėjas
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Kęstutis Girnius sako, kad šįkart debatuose geriausiai (ir daugmaž vienodai) pasirodė E.Gentvilas ir S.Skvernelis. Taigi liberalams ir „valstiečiams“ K.Girnius skiria po 5 balus, tiesa, su minusu.
Pasak politologo, E. Gentvilas labai nuosekliai aiškino savo partijos poziciją, pabrėžė, kad nori kurti laisvės, o ne draudimų Lietuvą, kad reikėtų visas šeimas traktuoti vienodai ir visoms joms teikti paramą, kad, norint susigrąžinti žmones iš emigracijos, reikia įteisinti dvigubą pilietybę ir el. balsavimą.
„S.Skvernelis turėjo labai konkrečių pasiūlymų. Teisingai pastebėjo, kad už 375 eurus galima gauti licenciją alkoholiui parduoti ir tą reikėtų sustabdyti, nes pasidaro per daug lengva; kad siekiant geresnių universitetų nereikia dirbtinai skatinti jungimosi, nes jei jungsis du prasti, tai tiesiog liks vienas prastas universitetas ir pan.“, – sprendimą skirti maksimalų balą aiškina K.Girnius.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad šįkart debatuose S.Skvernelis oponentų buvo puolamas labiau: „Manau, tai ženklas, kad visi politikai pripažįsta, jog jis gerai pasirodo ir kad „valstiečių“ „markė“ kyla.“
K.Girniaus manymu, silpniausiai šio ketvirtadienio debatuose pasirodė socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. „Šįkart jis mažiau ginčijosi su G. Landsbergiu, bet per daug dėmesio skyrė savo vyriausybės gynimui. Ne tiek kalbėjo apie tai, kas bus daroma ateityje, kiek tai, ką yra padaręs. Ir kai žmonės jį kritikuoja – teisingai ar neteisingai, jis per daug laiko skiria tam, kad smulkiai atsakytų į kritiką. Jis turėtų būti kandidatas, o ne savo vyriausybės gynėjas.“ Tad socialdemokratų pasirodymą K.Girnius įvertino 3 balais.
Tiek pat – 3 balus – gavo ir Darbo partija, kuri, pasak politologo, vis kartojo vieną ir tą patį dalyką – kad didina minimalų atlyginimą ir kad didins ateityje. O konservatoriai, K.Girniaus nuomone, šįkart verti 4 balų.
Politologas taip pat sako iš visų partijų pasigedęs įvardijimo, kas mokės už visas programas, kurias jos rengiasi įgyvendinti: „Kalbama, kad reikės mažinti neapmokestinamą pajamų dalį, palengvinti būsto paskolų sąlygas. Bet kaip tą finansuos? Ko pasiryžę atsisakyti, kad galėtų įgyvendinti šituos dalykus?“
Ž.Šilėnas: vienais klausimais – stipresni vieni, kitais – kiti
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas partijų pasirodymus įvertino taip: TS-LKD, LS ir DP – po 5 balus, o LVŽS ir LSDP – po 4 balus.
„Kalbėdami apie švietimą, visi pasirodė panašiai blankiai, bet visi gali sudarinėti koaliciją universitetų skaičiui mažinti. Liberalus čia išgelbėjo Gintaras Steponavičius. Aptariant regionų vystymą, G. Landsbergis ir A. Butkevičius koncentravosi ne į planus, bet į ginčus apie lentpjūves. Geriau pasirodė valstiečiai ir liberalai, o Darbo partijos tvarkingą viziją išmušė Virginijos Baltraitienės pasiūlytas sodybų pirkimas ir dalybos“, – pastebi Ž. Šilėnas.
Tačiau, jo teigimu, diskusijoje apie alkoholio problemas Darbo partija, ypač dėl Dangutės Mikutienės pasisakymų, pasirodė solidžiausiai. Valstiečių atstovas, Ž.Šilėno nuomone, laiką išnaudojo santykiams su valdžia aiškintis ir nieko konkretaus nepasiūlė.
„Diskusijoje apie emigrantų sugrąžinimą socialdemokratai šnekėjo ne apie planus, o apie dabartį. Tuo metu S.Skvernelis nukrypo į lyriką: atsiprašys emigrantų, moksleiviams lieps perskaityti knygą ir primins, kad ekonominiai dalykai – antraeiliai“, – savo pastebėjimais apie antruosius didžiųjų partijų debatus dalijasi Ž.Šilėnas.
