Pasak profesoriaus R.Lazutkos, NPD didinimas pasijustų mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms.
Jo teigimu, šios gyventojų grupės algos per pandemiją reikšmingai sumažėjo.
„Kurie uždirba labai mažas algas, jiems nauda bus 10 eurų (per mėnesį – 15min). Tai yra nedaug, bet kadangi tų žmonių pajamos yra labai mažos, tai, žinoma, kad jų augimą reikia palaikyti.
Praėjusių metų statistika parodė, kad augant algoms apie 10 proc., viršutinė algų dalis augo dvigubai greičiau, o mažos algos išliko beveik nekito. O per pandemiją, praėjusių metų pavasarį, netgi sumažėjo apie 20–25 proc. Tiems žmonėms reikia kažkiek padėti su NPD“, – sakė ekonomistas.
Jis tikino, kad NPD didinimas palies kelis šimtus tūkstančių žmonių.
Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, šiuo metu yra 290 tūkst. dirbančių asmenų, kurių atlyginimai į rankas siekia mažiau nei 560 eurų per mėnesį.
Anot R.Lazutkos, NPD didinimas taip pat gali būti reikšmingas kalbant apie minimalios algos kėlimą.
Prezidentas užsiima rinkimizmu?
Politologas V.Valentinavičius kritiškai vertina G.Nausėdos pasiūlymą dėl NPD didinimo.
Esą tokiu būdu jis siekia rinkti politinius taškus, neatsižvelgdamas į kilsiančias pasekmes.
„Politine prasme jo tikslai pakankamai aiškūs – pasiruošimas rinkimams ir antrai kadencijai. Ir galimai aiškūs išskaičiavimai, kad žmonės galimai nesigilins į tolimesnes pasekmes tokių iniciatyvų.
Žmonės džiaugsis 10 eurų, kurie prisidėjo prie atlyginimo, ir jie tikrai negalvos apie tai, kiek socialinių paslaugų bus prarasta dėl to, kad bus surenkama mažiau mokesčių.
Tai toks nebylus giminingų sielų susitarimas įvyks.
(…) Manęs nepaliauja stebinti G.Nausėdos deklaruotas žygis į gerovės valstybę ir konkretūs žingsniai, kurie iš principo išmuša fiskalinius pamatus kurti gerovės valstybei. Kiekvienas pasiūlymas mažinti mokesčius nepridedant dalies, ką būtų galima panaudoti kuriant gerovės valstybę, mano galva, tiesiog rinkimizmas“, – sakė Mykolo Romerio universiteto docentas.
Vilniaus universiteto profesorius R.Lazutka sutiko, kad prezidentūra turėtų aiškiai iškomunikuoti, kokiomis priemonėmis bus dengiamos dėl NPD kilusios išlaidos.
„Jeigu padarom nuolaidą, kas mažai uždirba, būtų šaunu teikti pataisą, kuri padidintų valstybės pajamas, dideles pajamas šiek tiek daugiau apmokestinti. Ir tada tas pakeitimas būtų biudžetui neutralus“, – komentavo jis.
R.Lazutka taip pat išreiškė nuostabą, kad siūlymas Seime buvo palaikytas gana vieningai, nors atskiri politikai nevengė kritikos.
Tarp jų – ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Jos manymu, NPD mažinimas galėtų būti svarstomas ateinančiais metais:
„Su kitų metų biudžetu, kitų metų rodikliais, kitų metų minimalia mėnesio alga (MMA) ir kitais sprendimais, kurie būtų priimami kitais metais. Dabar, manau, kad šis sprendimas yra nebūtinas“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo ji.
R.Lazutka spėjo, kad G.Nausėdos pasiūlymas Seime bus priimtas ir po svarstymų.
Su tuo sutiko ir V.Valentinavičiaus. Anot jo, galimybe pasipuikuoti prieš rinkėjus pasinaudos ir Seimo nariai.
„Greičiausiai Seime šitas pasiūlymas praeis. Ir jis praeis dėl tos pačios naudos, kurią mato prezidentas sau. Kiekvienas Seimo narys mato asmeniškai tą pačią naudą. Tai toks nebylus giminingų sielų susitarimas įvyks“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Galimas lėšų šaltinis – iš statybininko ID
Prezidento vyriausiojo patarėjo S.Krėpštos skaičiavimu, NPD padidinimas biudžetui gali kainuoti iki 80 mln. eurų.
Pakeitimas įsigalioti galėtų nuo liepos 1 dienos ir būtų taikomas atgaline data visiems šiems metams.
„Tiesioginė įtaka biudžeto deficitui yra nuo 40 mln. iki 80 mln. eurų, priklausomai nuo to, kaip asmenys pasinaudos šia lengvata, nes ji įsigalios nuo liepos pirmos, bet galioja už visus metus ir tai maždaug dvi šimtosios šių metų deficito“, – pirmadienį žurnalistams sakė S.Krėpšta.
Jo teigimu, siūlymo finansinė našta nėra didelė, galėtų atsipirkti patvirtinus statybininko ID kortelę.
„Šiuo metu svarbu koncentruotis ne į mokestines, o į šešėlį mažinančias priemones, ir šiuo klausimu turime daug neišnaudotų rezervų Lietuvoje.
Viena iš tokių priemonių yra statybininkų ID, kuri galėtų skaitmenizuoti statybų verslą ir žymiai sumažinti šešėlį. Aktyvavus tokią priemonę ta nauda, atsipirkimas būtų kelis kartus didesnis, nei kainuoja NPD padidinimas“, – teigė G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
