Norvegijos ekspertai pabrėžė, kad pagrindinė integracijos sąlyga yra geras kalbos mokėjimas. Geri kalbos įgūdžiai leidžia panaikinti saviizoliaciją ir lengvai integruotis į darbo rinką. Tik geros kalbos žinios užtikrina didesnę lygybę, leidžia lengviau įsitvirtinti geriausiose aukštosiose mokyklose ar kitose švietimo įstaigose, suteikia galimybę gauti geriau apmokamą darbą bei lengviau integruotis į vietos bendruomenių veiklą, todėl valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinybė. Reikėtų suteikti mažumoms suteikti galimybes kuo daugiau mokytis valstybinės kalbos visuose švietimo ir ugdymo įstaigose, daugiau dėstyti dalykų lietuvių kalba, skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir spontaniškas vietos bendruomenių iniciatyvas, papildomas stipendijas valstybinę kalbą mokantiems specialistams
Geri kalbos įgūdžiai leidžia panaikinti saviizoliaciją ir lengvai integruotis į darbo rinką.
Tyrėjas V. Augūnas akcentavo, jog svarbi Skandinavijos valstybėse išmokta pamoka – sukurti sąlygas, kad tautinėms mažumoms nereikėtų kurti „nacionalinėms“ alternatyvių organizacijų, politinių partijų bei institutų. Siekiant šio tikslo neišvengiamas bendradarbiavimas su valstybe bei jos institucijomis, sukuriant visaapimančią ir konkurencingą politiką tautinių mažumų atžvilgiu.
Tyrime pabrėžiama, jog norint užglaistyti istorinius skaudulius bei pasiekti ilgalaikę integraciją, sprendimams priimti reikia nemažai laiko ir pastangų, nemenkų finansinių išteklių. Rizikinga su tautinėmis mažumomis susijusius sprendimus palikti vien politikų rankose, kadangi tokiu atveju sunku tikėtis nuoseklumo bei ilgalaikio stabilumo. Anot V.Augūno, Lietuvoje šiuo metu labai trūksta visaapimančio požiūrio į tautines mažumas ir jų ateitį, kurį sėkmingiausiai galėtų suformuoti nepriklausoma, tačiau valstybės remiama akademinė institucija, besispecializuojanti tautinių mažumų integracijos srityje.
Jau ne vieneri metai, kai imigrantų, pabėgėlių, perkeltų asmenų ir etninių bei tautinių mažumų integracija į visuomenę yra tapęs neišvengiamu diskusijų objektu visose Europos Sąjungos šalyse. Lietuvai teko nelengvas iššūkis priimti imigrantus iš Artimųjų Rytų ir Pietvakarių Azijos neįveikus svarbiausio iššūkio – per 28 nuo nepriklausomybės atkūrimo prabėgusius metus vis dar nėra tinkamai neintegruotos šalies tautinės mažumos (ypač su lenkų bendruomenė). Dėl istorinių priežasčių lenkų mažuma Lietuvos teritorijoje gyvena šimtus metų, tačiau didelė dalis lenkakalbių Lietuvos Respublikos piliečių vis dar nesijaučia esantys šalies socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo dalimi.
Per 28 nuo nepriklausomybės atkūrimo prabėgusius metus vis dar nėra tinkamai neintegruotos šalies tautinės mažumos.
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių situacija yra visiškai priešinga: mažumos įtrauktos į sprendimų priėmimo procesus, aktyviai dalyvauja nacionalinių partijų ir asociacijų veikloje, o tuo pačiu yra ekonomiškai įgalintos siekti savo tikslų, gauna pakankamą finansavimą savo bendruomenėms išlaikyti, vysto kalbą, kultūrines tradicijas ir demonstruoja lojalumą savo valstybei. Pristatomo dokumento tikslas – aptarti Norvegijos, Švedijos ir Vokietijos patirtį mažumų integracijos srityje kurią Lietuvos ekspertai perėmė pažintinių vizitų šiose šalyse metu.
Dokumentas bus laisvai prieinamas visiems suinteresuotiems mažumų integracijos tema, žiniasklaidai, politinėms partijoms, tyrimų institutams, akademinei bendruomenei ir t.t.
