Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sako, kad kapinės – išskirtinė vieta, todėl ir tai, kad raudonais dažais buvo apipiltas sovietinio kario paminklas, yra vandalizmas.
„Kapinės yra kitokio tvarkymo ir kitokios priežiūros zona. Vandalams tas pats, ar žydų kapą išniekinti, ar lietuvių, ar kokio kareivio kapą. Tai yra vandalizmas, kuris yra smerktinas“, – BNS sakė centro vadovė.
„Kapinės yra amžino poilsio vieta ir visi lygūs, kurie ten guli. Kapinėse paminklai turi būti gerbiami ir neniokojami“, – pridūrė ji.
Specialistės teigimu, kapinėse turi būti pateikta informacija, kad toks paminklas pastatytas ne „išvaduotojams“, kad vyko „kiti veiksmai“.
„Mes teikiame tą informaciją ir savivaldybės tą kokį nors stendą ar lentelę deda prie tokių objektų“, – pasakojo T.B.Burauskaitė.
Ji taip pat pridūrė, kad kapines turi prižiūrėti savivaldybė, o konkrečiu atveju savivaldybė gali kreiptis į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą dėl išaiškinimo apie paminklą, tačiau sprendimą dėl jo griovimo gali priimti savivaldybė.
„Į mus kreipiasi savivaldybės, jų prerogatyva prižiūrėti kapines, ten esantys paminklai – taip pat, mes visada tik atliekame tam tikrą istorinį tyrimą ir pateikiame medžiagą, o ne sakome, ką ten reikia daryti, tą sprendžia savivaldybės“, – teigė centro generalinė direktorė.
Kapinės yra amžino poilsio vieta ir visi lygūs, kurie ten guli. Kapinėse paminklai turi būti gerbiami ir neniokojami, – pridūrė T.B.Burauskaitė.
Kapinėse – viena tvarka, už kapinių – kita
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas BNS teigė, kad teritorija, kurioje yra paminklas, yra saugoma valstybės.
„Tai yra kultūros objektas, saugomas valstybės. Ten negalima nieko griauti ir taisyti be atitinkamų institucijų sprendimų, o dažų pilstymas yra vandalizmas“, – teigė specialistas.
„Jeigu ant namo sienos kažkas pilstoma, tai yra blogai, ant paminklo – koks jis bebūtų, patinka, nepatinka, bet negražu pilstyti kapinėse dažus“, – svarstė jis.
R.Narvydas pridūrė abejojantis, kad jeigu savivaldybė kreiptųsi dėl paminklo nugriovimo, greičiausiai tai nesulauktų palaikymo.
„Tai yra palaidojimo vieta, ir tai yra saugojamas objektas. Daug tokių kapinių Lietuvoje yra, kur stovi tokie paminklai“, – sakė R.Narvydas.
Jis tvirtino, kad kitokie sprendimai galėtų būti priimami, jeigu toks paminklas kaip Šėtoje stovėtų ne kapinėse.
„Visai būtų kita kalba“, – teigė centro specialistas.
„Priklauso nuo savivaldos požiūrio“
Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis sako, kad teoriškai paminklą galima nugriauti, tačiau tam prireiktų palaikus perkelti į kitą vietą.
„Jeigu savivalda nori, pavyzdžiui, kapines perkelti į kitą vietą ir pateikia argumentus, tai toks dalykas teisiškai įmanomas. Čia priklauso nuo savivaldos požiūrio“, – BNS sakė A.Degutis.
„Dažnai tos kapinės – palaidojimo vietos – yra netinkamose vietose“, – teigė jis.
Specialisto teigimu, įprastai palaikų perkėlimas brangiai kainuoja, nes palaikus reikia ne tik iškasti, bet ir ištirti.
„Kainuoja, žinoma, nes reikės ekshumuoti, ištirti ir perlaidoti. Reikės samdyti ekspertus, kasti, ekshumuoti, aprašyti ir tada reikia perlaidoti“, – tvirtino A.Degutis.
Jis priminė, kad iš netinkamų vietų Lietuvoje būta iškeltų palaikų, pavyzdžiui, Napoleono karių palaikai iš Šiaurės miestelio rajono Vilniuje, Panevėžyje iš mokyklos stadiono buvo iškelti Pirmojo pasaulinio karo karių palaikai.
„Tai yra normali praktika. Savivaldybė turi užsiimti, jeigu mato poreikį, kad ten to nereikia“, – teigė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas.
Jis taip pat pridūrė, kad atsirastų „trintis su kita šalimi“, jeigu būtų norima paminklą Šėtoje nugriauti.
Šėtoje esanti Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, šioje vietoje palaidoti 236 sovietų kariai, memorialas kariams pastatytas po 1960 metų, memorialas atnaujintas 2005 ir 2013 metais Rusijos lėšomis.
Granito plokštėse nurodyta, kad 2013 metais žuvusiųjų sąrašas papildytas 342 pavardėmis, karių žuvimo data – 1941-1945 metais.
Rekonstrukcijų metu pakeisti planavimo sprendiniai, panaikinta tvorelė, obeliskai, rėminiai antkapiai, memorialas papildytas sienute, ant kurios įrengtos naujos granito plokštės su įrašais, pastatyta skulptūra.
