Naujienų agentūros BNS apklausoje 13 iš 14 ekspertų tarp labiausiai tikėtinų scenarijų įvardijo „Brexito“ atidėjimą.
Antras labiausiai tikėtinas įvykis – Britanijos pasitraukimas kovo pabaigoje be jokio susitarimo, jį kaip tikėtiną įvardijo keturi apklaustieji.
Kiek mažiau ekspertų tikisi antrojo referendumo (4) ir naujų ES nuolaidų Britanijai (3).
„Kiekvieną dieną didėja tikimybė, kad šiemet mes jokio „Brexit“ apskritai galime nepamatyti. Sprendimas išstoti iš ES bus arba neribotai atidėtas, arba apskritai atšauktas“, – sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Kieto „Brexit“ tikimybė apskritai yra labai žema – neigiama įtaka Jungtinės Karalystės ekonomikai būtų tokia didelė, kad net ir neatsakingiausi politikai nesirinks tokio kelio“, – pridūrė jis.
BVP augimas sulėtėtų 0,3 proc.
Ekonomistai skaičiuoja, kad „Brexit“ be susitarimo atveju šiemet BVP augimas sulėtėtų maždaug 0,3 proc. punkto.
Anot SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko, lėtėjimas priklauso nuo to, kokio dydžio chaosas įsivyrautų Europoje po įvykusio „Brexit“.
„Geriausiu atveju, jei kietasis „Brexit“ bus „sklandus“, neigiama įtaka BVP gali tebūti 0,3 proc. punkto, bet daug didesnė tikimybė, kad reali įtaka bus daug skaudesnė“, – BNS komentavo T.Povilauskas.
„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad šį „Brexit“ scenarijų įmonės jau yra įskaičiavusios ir jam buvo laiko pasiruošti, tad poveikis ekonominei plėtrai turėtų apsiriboti kelių dešimtųjų procentinio punkto ribose.
„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, N.Mačiulis ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos katedros vedėja Jonė Kalendienė taip pat prognozuoja, kad BVP augimas sulėtės 0,2–0,3 punkto.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas mano, kad BVP plėtra sulėtėtų 0,1–0,2 proc. punkto, bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja 0,3–0,5 punkto lėtėjimą.
Šansas investicijoms
Ekspertai teigia, kad po įvykusio „Brexit“ prekybos ir paslaugų teikimo sektoriuje gali trumpam atsirasti chaosas, tačiau Lietuva galėtų išnaudoti susidariusią situaciją pritraukiant užsienio investicijas.
„Nerimas dėl kietojo „Brexit“ scenarijaus jau kurį laiką verčia britų kompanijas dairytis galimybių perkelti veiklą į ES valstybes ir tai yra galimybė Lietuvai išnaudoti jau pasiektą palankios investicijoms šalies reputaciją ir pritraukti jų dar daugiau“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Ekspertai tikina, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikiančios įmonės, norėdamos ir toliau dirbti su ES rinka, ieškos stabilesnių veiklos sąlygų, turės atidaryti atstovybes ES šalyse, taigi gali pasirinkti ir Lietuvą.
Kitą vertus, anot V.Ivanovo, šiuo metu su Jungtinėje Karalystėje dirbančios įmonės yra nežinomybėje ir galimai pristabdžiusios plėtros planus bei investicijas. Pasak jo, daliai įmonių yra tikimybė prarasti Jungtinės Karalystės rinką, todėl tokių įmonių investicijų plėtra taip pat lėtės.
„Brexit“ poveikis Lietuvos emigracijai
Šeši apklaustieji mano, kad „Brexit“ poveikis Lietuvos emigracijai bus teigiamas, nes paskatins grįžti emigrantus į Lietuvą.
„Verslios Lietuvos“ analitiko Nerijaus Dovydėno teigimu, kietojo „Brexit“ atveju žemos kvalifikacijos emigrantams bus daug sunkiau patekti į Jungtinės Karalystės rinką.
Septyni ekspertai teigia, kad kietasis „Brexit“ įtakos emigracijai neturėtų, nes tie, kurie nenorės grįžti į Lietuvą, ieškos kitų galimybių įsidarbinti užsienyje.
„Ilgalaikiame kontekste emigracijos srautai, tikėtina, kad persiskirstytų į kitas šalis arba būtų surastas mechanizmas – kompromisas dėl ES piliečių imigracijos į Didžiąją Britaniją“, – komentavo R.Krušinskas.
Kai kurie ekspertai taip pat pažymi, kad gali sumažėti naujų emigrantų srautas į Jungtinę Karalystę.
„Mūsų tautiečiai ir toliau liks ten, kur jie yra, o britai atskirais teisės aktais garantuos jiems galimybę dirbti ir gyventi toje šalyje. Tačiau naujų emigrantų į Britaniją srautas bus gerokai mažesnis“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė mano, kad „Brexit“ Lietuvos emigraciją paveiks neigiamai, nes daugiau emigrantų paims britiškus pasus ir neteks Lietuvos pilietybės.
Mažėtų perlaidos iš Jungtinės Karalystės
Ekspertai teigia, kad jeigu įvyktų kietasis „Brexit“, neabejotinai mažėtų emigrantų iš Jungtinės Karalystės perlaidos į Lietuvą.
Lietuvos banko duomenimis, emigrantų iš Didžiosios Britanijos perlaidos nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų augo nuo 116,4 mln. iki 240,3 mln. eurų. Nors 2017 metais perlaidos sumenko ir buvo 173,8 mln. euro, Lietuvos bankas teigia, kad pernai rodiklis pakilo ir pirmus tris 2018 metų ketvirčius (lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu) ne rezidentų perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą buvo net 19 proc. didesnės.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis teigia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, nepaisant jos palikimo sąlygų ar scenarijaus vienareikšmiškai turės neigiamą poveikį. Tačiau tai, kaip bus išstojama lems šio poveikio mąstą.
„Jau dabar matome tai, kad emigracijos tempai į Jungtinę Karalystę lėtėja. Tai pirminis efektas dėl neapibrėžtumo. Krentant emigrantų skaičiui, galima tikėtis ir mažėjančių ne rezidentų perlaidų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ilgu laikotarpiu. Trumpesnėje perspektyvoje, ypač iki pačio „Brexit“ ir konkrečių sprendimų dėl ES palikimo perlaidų apimtys turėtų ir toliau augti“, – komentavo M.Vilniškis.
Be to, pasak jo,priklausomai nuo konkrečios „Brexit“ baigties, ir nuo sutarimo, kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė galės pasilikti dirbti tie, kurie ten jau gyvena, visa emigrantų bendruomenė gali sumažėti, o tai vėlgi mažintų perlaidas į Lietuvą.
Anot V.Ivanovo, bendros emigrantų perlaidos iš Britanijos turėtų sumažėti dėl dalies emigrantų pasitraukimo, tačiau turėtume stebėti perlaidų augimą iš kitų šalių.
I.Genytės-Pikčienės teigimu, kietasis „Brexit“ bus rimtas šokas Jungtinės Karalystės ekonomikai, o tai tiesiogiai paliestų daugelį ekonomikos sričių, darbo rinką ir atlyginimus ir, atitinkamai, daugelį namų ūkių, todėl mažėtų ir perlaidos.
„Skaičiuojama, kad tokio scenarijaus atveju Jungtinės Karalystės BVP 2020 metais susitrauktų 3 proc. Natūralu, kad kritus atlyginimams, ar padidėjus darbo praradimo tikimybei emigrantai turėtų daug kuklesnes galimybes siųsti perlaidų į Lietuvą“, – teigė analitikė.
