COVID-19 pandemija taip stipriai paveikė ekonomiką, jog didžiosios Europos valstybės jau dabar kalbama apie fiksuojamą didžiausią ekonomikos recesiją ir prasidėjusią krizę. Nors ekonominio gerbūvio išsaugojimas – visos visuomenės rūpestis, tiek istoriniai, Didžiosios depresijos, tiek šių dienų statistiniai duomenys byloja, jog visų iki šiol vykusių ekonimonių krizių akivaizdoje pažeidžiamiausios pirmiausia tampa moterys.
Vien 2020 m. vasario–kovo mėn., beveik 60% visų prarastų darbo vietų priklausė moterims.
Pasaulinio „Moterų politikos tyrimų instituto” (angl. „The Institute for Women’s Policy Research“ (IWPR)) duomenimis, krizė didesnę neigiamą įtaką pirmiausia daro moterims. Neseniai IWPR paskelbta ataskaita parodė, jog vien 2020 m. vasario–kovo mėn., beveik 60% visų prarastų darbo vietų priklausė moterims. IWPR duomenimis, šiandien JAV jau vyrauja tendencija, kai moterims prarandant darbus vyrų įdarbinimas auga toliau.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, net ketvirtadalis – 26, 5 proc. – dirbančių moterų Europoje dirba mažesnio stabilumo pozicijos darbą, kai tuo tarpu vyrų – 15 proc. Žvelgiant į pastarojo meto tendencijas, kai, pavydžiui, vien Lietuvoje moterų gaunamas darbo užmokestis buvo daugiau nei 13 proc. mažesnis nei vyrų, specialistai prognozuoja, jog šiandienos iššūkių akivaizdoje ši situacija tik prastės.
Kodėl šiandienos krizė stipriausiai paveikė būtent moteris? Pasak asociacijos „Lyderė“ vienos iš įkūrėjų Giedrės Kaminskaitės-Salters, palyginus su 2008-ųjų metų krize, kuomet labiausiai kentėjo statybų ir gamybos sektoriai, kuriuose dominuoja vyrai, ši krizė stipriausiai paveikė aptarnavimo, sveikatos, turizmo ir švietimo sektorius, kuriuose daugiausiai dirba moterys: „Pandemijos metu būtent moterims krito pagrindinė našta rūpintis namuose besimokančiais vaikais, senoliais ir kitais šeimos nariais. Be to, tendencijos rodo, kad didesniam moterų atleidimų skaičiui įtakos turi ir tai, jog moterų atliekami darbai dažniau būna mažiau apmokami ir dar iki krizės buvo vertinami, kaip teikiantys mažiau vertės. Todėl šiandien tyrėjai jau kalba apie tai, kad ši krizė labiausiai palies tas šeimas, kurių pagrindinės maitintojos ir buvo moterys, taip pat vienišas mamas“, – sako viena iš Asociacijos įkūrėjų pabrėždama, jog jau šiandien net 35 proc. vienišų mamų patiria skurdo riziką, kuri yra kur kas didesnė nei vienišų tėvų.
Būtent moterys prisiima didžiąją dalį vaiko priežiūros pareigų, nes porose dažniausiai nusprendžiama, kad prarasti vyro atlyginimą bus sunkiau, nei moters, todėl finansinį stabilumą moterys dažniausiai priima kaip neišvengiamybę.
Būtent moterys prisiima didžiąją dalį vaiko priežiūros pareigų, nes porose dažniausiai nusprendžiama, kad prarasti vyro atlyginimą bus sunkiau, nei moters, todėl finansinį stabilumą moterys dažniausiai priima kaip neišvengiamybę.
Pasak G. Kaminskaitės-Salters tokia situacija susiklostė todėl, kad moterims paprastai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei vyrams – moterų finansinė padėtis ypač supratėja susilaukus vaiko: „Būtent moterys prisiima didžiąją dalį vaiko priežiūros pareigų, nes porose dažniausiai nusprendžiama, kad prarasti vyro atlyginimą bus sunkiau, nei moters, todėl finansinį stabilumą moterys dažniausiai priima kaip neišvengiamybę. Šis priimtas sprendimas moterų finansinė padėties atžvilgiu, lyginant su vyru, per dešimt metų nulemia 20 proc. mažesnį moterų gaunamą darbo užmokestį“.
Pasak G. Kaminskaitės-Salters, situacija, kai į moteris pradedama žiūrėti kaip į vienintelę ar pagrindinę už vaikų ir artimųjų priežiūrą atsakingą šeimos narę, skatina moterų skurdo riziką senatvėje, finansinį nestabilumą likus vienišoms, vyrui praradus darbą ir t.t.
Visgi, pasak Asociacijos „Lyderė“ atstovės, ši pandemija padiktavo ir tam tikrus kultūrinius pokyčius, kurie gali turėti teigiamos įtakos šeimoms, kuriose moterys patiria vaiko priežiūros naštą: „Visų pirma, tai lankstesnis požiūris į darbą, kai dauguma organizacijų pamatė darbo iš namų naudą, įdiegė tam reikalingas technines priemones – tikėtina, kad tokiu būdu organizacijose daugiau dėmesio bus skiriama motinystės ir moterų profesinės veiklos suderinamumui užtikrinti.
Nors įprastai net ir vienodas pajamas gaunančiose porose vaikais rūpintis dažniau apsiima moteris, šįkart pandemijos metu dalis moterų dirbančių, pavyzdžiui, medicinos ar kitame svarbiame sektoriuje, negalėjo dirbti iš namų.
Tuo pačiu pandemija aktualizavo ir kultūrinių normų klausimus – nors įprastai net ir vienodas pajamas gaunančiose porose vaikais rūpintis dažniau apsiima moteris, šįkart pandemijos metu dalis moterų dirbančių, pavyzdžiui, medicinos ar kitame svarbiame sektoriuje, negalėjo dirbti iš namų, todėl vyrams patiems teko daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai. Daugeliui porų pirmą kartą teko susidurti su šia situacija, todėl daugeliui tai buvo paskata pagalvoti apie aktyvesnį vaikų auginimo naštos pasidalijimą šeimoje“.
Ko reikia, kad lyčių lygybės klausimai taptų prioritetiniai ir į situacijos rimtumą būtų žvelgiama holistiškai? Pirmiausia, pasak G. Kaminskaitės-Salters, suvokimo, kad būtent rūpinantis lyčių balansu galima sukurti balansą visoje visuomenėje. Dar iki pandemijos sukeltos krizės buvo apskaičiuota, jog užtikrinus lyčių lygybę, Europos sąjungos (ES) BVP padidėtų nuo 6,1% iki 9,6%, tai sudarytų nuo 1,95 mlrd. Iki 3,15 mlrd eurų. EIGE pabrėžia, jog jei daugiau moterų įgytų išsilavinimą technologijų srityje ir joms būtų sudarytos lygios galimybės šioje srityje įsidarbinti, ES darbo užimtumo lygis šoktų iki 80 %.
Norint apsaugoti ir padrąsinti moteris, reikalinga edukuoti visuomenę, supažindinti su ilgalaikėje perspektyvoje laukiančiomis rizikomis ir mažinti vyraujančius stereotipus, jog pagrindinė moters pareiga yra rūpintis šeimos gerove. Moterys yra lygios darbo rinkos žaidėjos, kurių dalyvavimas darbo rinkoje yra būtinas nuosekliam ekonomikos lygio kilimui ir atsistatymui.
Taip pat, pasak Asociacijos įkūrėjos, reikalinga sudaryti funkcionuojančią formalią sistemą, kuri užtikrintų vaikų priežiūrą nuo itin mažo, 6 mėnesių, amžiaus, kad moterys kuo anksčiau galėtų grįžti į darbo rinką. Iki šiol Lietuva tokių formalių institucijų sukūrime yra ženkliai atsilikusi, lyginant, pavyzdžiui, su Skandinavijos šalimis, kur šis modelis plačiai veikia ir puikiai pasiteisina. Pasak G. Kaminskaitės-Salters, Asociacija „Lyderė“ šiuo klausimu aktyviai bendrauja su ministerijomis.
Pandemijos laikotarpiu valstybės, kurioms vadovavo moterys, pasižymėjo mažiausiu gyventojų mirtingumu ir efektyviausiai susitvarkė su iššūkiais, todėl būtina skatinti moterų lyderystę visose srityse. Tai žinant, šiandien galima tik klausti, kodėl laikais, kai moterų lyderystė vaidina ypatingai svarbų vaidmenį valstybių stabilumui ir visuomenės gerovei išsaugoti, mes vis dar kalbame apie lyčių nelygybę ir prastesnę moterų padėti visuomenėje?
Asociacija ,,Lyderė“ drauge su renginio partneriais ,,Swedbank Lietuva“ ir ,,15min.lt” birželio 2 d., 13.00 val. kviečia stebėti tiesioginę diskusijos „Krizių akivaizdoje: kokios lyderystės reikia šiandien?“ transliaciją. Tiesioginę transliaciją stebėti bus galima naujienų portalo ,,15min.lt“ Facebook paskyroje ir interneto svetainėje, taip pat asociacijos „Lyderė“ Facebook paskyroje.
Asociacija ,,Lyderė“ – prieš trejus metus versle ir visuomenėje aktyvių moterų įkurta organizacija, subūrusi lyčių lygybės klausimais ir moterų lyderystės skatinimu besidominčią ir efektyvesnių pokyčių siekiančią bendruomenę. Asociacija įgyvendina veiklas, kuriomis siekiama efektyvinti vaiko priežiūros politiką Lietuvoje, mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, mažinti visuomenėje vyraujančius stereotipus moterų atžvilgiu ir įkvėpti moteris lyderystei.
