„Aš manau, kad yra pavojus, jis (įstatymas) gali sukelti problemų. Pirmiausia, į pirmą vietą iškeliamas žalos atlyginimas, tuo tarpu senoji redakcija pirmiausia kalba apie neturtinius gynimo būdus, kaip neatitinkančios tikrovės informacijos konstatavimą, o projektas visų pirma kalba apie turtinės žalos atlyginimą“, – pirmadienį po susitikimo Prezidentūroje, kur buvo aptartos pataisos, žurnalistams sakė V.Mikelėnas.
Seimas paskubėjo, sako profesorius
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį su ekspertais aptarė Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo. Žurnalistai prašo jas vetuoti, nuogąstaudami, kad įstatymas gali paskatinti politikus skųstis teismams dėl kritikos.
Kaip po susitikimo sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė, prezidentės sprendimas – vetuoti ar pasirašyti pataisas – bus paskelbtas artimiausiomis dienomis.
Teisės profesorius V.Mikelėnas po susitikimo sakė esąs nustebęs, kad Civilinio kodekso pataisymai nebuvo įvertinti Civilinio kodekso priežiūros komitete Teisingumo ministerijoje.
„Seimas šiek tiek paskubėjo, priimdamas šitas pataisas. Keičiamas ne paprastas įstatymas, o kvalifikuotas teisės aktas, Civilinis kodeksas, man šiek tiek keista keista, kad nebuvo derinama su Civilinio kodekso priežiūros komitetu Teisingumo ministerijoje“, – sakė V.Mikelėnas.
Jis kartu pabrėžė, kad įsižeidusiems politikams keliant ieškinius, gali nukentėti redakcijų veikla. „Reiškiant tokį ieškinį, ieškovai dažniausiai reikalauja taikyti laikinas apsaugos priemones, įprastinė priemonė yra turto areštas, įsivaizduokite, jei teismas areštuos sąskaitą laikraščio ar kitos žiniasklaidos priemonės, laisvam žodžiui gali kilti grėsmė“, – pabrėžė teisės profesorius.
Advokatė: veikiant sąžiningai, nuo atsakomybės turi būti atleidžiama
Seimas pataisas priėmė argumentuodamas, kad įžeidimą išbraukus iš Baudžiamojo kodekso, už jį reikia numatyti civilinę atsakomybę. Žiniasklaidos atstovams užkliuvo, kad keičiant įstatymą buvo atsisakyta išlygos, jog atsakomybė netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą.
Advokatė Liudvika Meškauskaitė sako, jog ši išlyga yra „Civilinio kodekso klasika, kuri turi likti“.
„Sakinys, kad turi būti priteisiama žala, jis nubraukia iki šiol esančią situaciją, kai žmogus, jei kritikuoja viešą asmenį dėl visuomenei svarbių reikalų ir elgiasi sąžiningai, yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, tai yra Civiliio kodekso klasika ir ji turi likti, o paskutiniu sakiniu tai dabar nubraukiama“, – sakė L.Meškauskaitė.
Palikti anksčiau galiojusią nuostatą, tikindami, kad ji užtikrina tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės skleisti informaciją ir teisės ginti garbę ir orumą, prezidentės prašo beveik 100 žurnalistų ir redaktorių. „Ją panaikinus, kandi kritika ar menki informacijos netikslumai gali tapti pagrindu persekioti žurnalistus ir kitus asmenis“, – teigiama iniciatorių pranešime spaudai.
Žurnalistai: esama apsauga yra tinkama
Žiniasklaidos bendruomenės kreipimąsi dėl veto inicijavęs naujienų agentūros BNS direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Beniušis pažymi, jog ligšiolinė apsauga dėl šmeižto, garbės bei orumo įžeidimo yra pakankama, o naujosios pataisos suteiks politikams privilegiją piktnaudžiauti teisėmis, ginantis nuo jiems nepatikusios kritikos.
„Žurnalistai prezidentės ir Seimo narių prašo palikti keliolika metų galiojusią nuostatą, kad nuo civilinės atsakomybės galėtų būti atleidžiami tie žurnalistai, kurie sugebėtų įrodyti, kad jie dirbo sąžiningai, skleidė informaciją apie viešo asmens viešą veiklą, kuri reikšminga visuomenei. Už sąmoningai melagingos informacijos skleidimą, turint tikslą pažeminti, paniekinti žmogų, apšmeižti, atsakomybė yra, buvo ir bus ir niekas neprašo jos naikinti“, – sakė V.Beniušis.
Pasak jo, dabartinės pataisos sudaro prielaidas manyti, kad ypač regionų politikai ims teikti ieškinius redakcijoms ir savo skunduose jiems nepatikusią kritiką prilygins garbės ir orumo įžeidimui. „Manome, kad anksčiau galiojusios nuostatos puikiai užtikrina interesų pusiausvyrą, o tai, kas buvo pasiūlyta Seime, tą pusiausvyrą pažeidžia viešų asmenų naudai, ir jie gali piktnaudžiauti atsiradusiomis privilegijomis, taip gintis juo jiems nepatikusios kritikos“, – pabrėžė V.Beniušis.
Atstovė EŽTT: žodžio laisvė yra pamatinė
Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė laikoma pamatine laisve demokratinėje visuomenėje, ir Lietuva su tokiomis Civilinio kodekso pataisomis „tikrai nesužibėtų“.
„Aš matyčiau problemą, ypač dėl šitos dalies paskutinio sakinio, nes taip kaip jis yra suformuluotas, jis užkerta kelią proporcingumo vertinimui atlikti. Europos žmogaus teisių teismo praktika labai aiški, kad klaidos, padarytos veikiant sąžiningai, teikiant informaciją, neturėtų būti neproporcingai baudžiamos. Taip, kaip suformuluota, kai visais atvejais išimtis netaikoma, tikrai matyčiau problemą“, – sakė atstovė EŽTT.
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius pabrėžė, kad šalyje už šmeižtą vis dar taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir net šiuo instrumentu kartais piktnaudžiaujama. „Yra nemažai bylų Lietuvoje, ir net šiuo instrumentu pakankamai dažnai ir kartais net piktnaudžiaujant naudojamasi, kritikams iškeliamos bylos privataus kaltinimo tvarka“, – sakė D.Radzevičius.
Kai kurie politikai teigia, kad nerimas dėl žodžio laisvės yra nepagrįstas. Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras sako, kad nuostata Vyriausybės iniciatyva įtraukta atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tad ji būtų taikoma bet kokiu atveju, o ribą tarp kritikos ir įžeidimo visada vertintų teismas.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad įstatymą Seimas turbūt turės tobulinti, nes dabartinę formuluotę galima interpretuoti skirtingai.
