„Smurtas nesusijęs nei su žmogaus išsilavinimu, nei su jo socialine klase, etniškumu, rase, nei su tuo, ar jis miesto, ar kaimo gyventojas, – „15min“ sakė Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė. – Smurtautojas – tai vyras, kuris gyvena vadovaudamasis patriarchališkomis nuostatomis, įsivaizduodamas turįs teisę valdyti moterį, manąs, kad moteris privalo jam paklusti ir nuo jo priklausyti.“
Net išsilavinusios moterys, turinčios aukštą socialinį statusą, nėra apsaugotos nuo smurto namuose. „Jei gyveni visuomenėje, kur vyras įsivaizduoja turįs būti viršesnis, moters statuso kilimas gali prilygti žibalo pilimui į ugnį, ir dar labiau paskatinti vyrą smurtauti“, – kalbėjo M.Jankauskaitė.
Alkoholis – ne priežastis
Kad smurto namuose griebiasi įvairūs žmonės, teigia ir Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas, psichologas Arūnas Kuras. „Smurtauti gali įvairaus tipo asmenys, – „15min“ sakė specialistas. – Smurtautojo paveikslas priklauso nuo smurto formos. Fizinio smurto dažniausiai griebiasi asmuo, kuriam būdinga vidinė įtampa. Ji kaupiasi, kaupiasi ir galiausiai prasiveržia.“
Šios įtampos sąlygos įvairios. Viena iš dažniausių – alkoholis. „Alkoholis sumažina savikontrolę ir atpalaiduoja neigiamų emocijų pasireiškimą. Tačiau alkoholis nėra smurto priežastis“, – kalbėjo A.Kuras.
Smurtas nesusijęs nei su žmogaus išsilavinimu, nei su jo socialine klase, etniškumu, rase, nei su tuo, ar jis miesto, ar kaimo gyventojas.
Nors į policiją dažniausiai patenka smurtaujantys žemesnio socialinio sluoksnio atstovai, psichologas pažymėjo, kad tai nereiškia, jog jie smurtauja daugiau. „Žemesnio socialinio sluoksnio žmonių smurtavimo formos yra labiau išreikštos, grubesnės. Po smurtavimo jie nesugeba sureguliuoti santykių su auka, – aiškino Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas. – Aukštesnio intelekto ir aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės labiau rūpinasi savo įvaizdžiui ir labiau sugeba sureguliuoti tarpusavio santykius.“
„Nežinojau kaip nutildyti“
Savo praktikoje A.Kuras susiduria su įvairiais smurto nevengiančiais vyrais. „Savo noru į centrą ateina intelektualesni ir aukštesnės bendravimo kultūros žmonės, suprantantys, kad čia gali kreiptis pagalbos“, – sakė specialistas. Tačiau sykį per mėnesį A.Kuras susitinka ir su policijos pareigūnų sukviestais smurtautojais, kuriems bando padėti susitvarkyti santykius, o ne juos nubausti ar iš jų pasityčioti.
„Labai dažnai įvairios moterų organizacijos, padedančios smurtą patyrusioms aukoms, tai daro vyrų sąskaita. Tarsi jei jau vyras nusikalto, jis turi viską paaukoti, kad moteriai būtų gerai, – kalbėjo specialistas. – Mano pozicija kitokia. Labai dažnai, kalbėdami kodėl griebėsi smurto, vyrai sako: „Nežinojau kaip kitaip ją nutildyti“. Taigi juos reikia išmokti bendrauti, o ne pasmerkti ir nurašyti.“
Išmokyti smurtu problemas sprendžiančius vyrus kitokio elgesio – įmanoma. Tačiau tam būtina sąlyga – vyro pripažinimas, kad jis elgėsi neteisingai ir noras keisti savo elgesį.
Kito akimis
Smurtaujantiems vyrams teikiama įvairi pagalba. „Siekiame padėti jiems iš esmės susitvarkyti gyvenimą: negerti, išmokti nesiginčyti, kontroliuoti savo jausmus ir veiksmus, – pasakojo A.Kuras. – Jei šiems vyrams padėsime, galime tikėtis rezultato. Tačiau jei juos tik įsprausime į kampą, susikaupus vidinei įtampai jie ir vėl griebsis smurto.“
Svarbiausias dalykas, kurio siekiama išmokyti vyrus – tai bendravimas. Šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis, kaip antai savianalize, psichoterapija ir pan. „Viena iš svarbiausių temų, kurias analizuojame su vyrai – bandymas pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis, – sakė psichologas. – Tai itin sudėtingas dalykas, tačiau jei žmogui pavyksta situaciją įvertinti ne tik iš savo, bet ir iš kito žmogaus varpinės, jis pamažu gali išmokti ir pripažinti kito žmogaus požiūrį.“
Statistikos, kiek smurtautojų po išklausytų kursų, savianalizės išties pakeičia savo elgesį ir išmoksta bendrauti bei nesigriebti smurto – nėra. A.Kuro nuomone, teigiamų rezultatų turėtų pasiekti apie pusė kursus lankančių vyrų. „Tačiau teigiami rezultatai nėra stabilūs ir po kurio laiko nesugebėjimas tinkamai suvaldyti savo vidinės įtampos gali ir vėl prasiveržti“, – sakė psichologas.
