Jų teigimu, ar vienos įtakingiausių Europos valstybių Vyriausybei vadovautų socialdemokratas Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), ar krikščionis demokratas Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) skirtųsi niuansai, bet ne esminiai dalykai.
„Niuansai tokie veikiau pilkos spalvos atspalvių nei juoda-balta“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas.
Sekmadienį vykusius Vokietijos parlamento rinkimus nežymia persvara laimėjo socialdemokratai (SPD), tačiau ambicijas formuoti Vyriausybę reiškia tiek jie, tiek pozicijų neketinanti užleisti dešiniųjų CDU ir CSU sąjunga.
Esant tokiai situacijai, derybos dėl naujos valdančiosios koalicijos ir naujo kanclerės Angelos Merkel įpėdinio gali užsitęsti iki kelių mėnesių.
Rinkimai gali atidėti svarbius sprendimus ES
Politologai sako, kad tarpuvaldis Vokietijoje didelio poveikio Europos Sąjungos (ES) sprendimams neturės, nes didžiausia Europos ekonomika ir taip yra gana atsargi.
„Tokių reikšmingų pokyčių nedaug įvyko, vienas iš tokių retų pavyzdžių buvo atominės energetikos atsisakymo planų paskelbimas po Fukušimos avarijos, kitas – per pabėgėlių krizę paskelbtas šūkis, kad Vokietija gali priimti pabėgėlius. Bet tai veikiau išimtys iš tokios stabilios centristinės politikos, kokia turėtų būti būdinga tarpuvaldžiui, bet ji ir iki šių rinkimų buvo gana smarkiai įsitvirtinusi“, – teigė R.Vilpišauskas.
Pasak Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitiko Justino Juozaičio, kadangi tarpuvaldžiu Vyriausybei vadovaus dabartinė kanclerė A.Merkel, kokių nors permainų tikėtis neverta.
R.Vilpišauskas prognozavo, kad artimiausiais metais ES politikoje išvis nereikėtų tikėtis svarbesnių sprendimų ar ryžtingesnių žingsnių, nes kitąmet prezidentą rinks Prancūzija.
„Bendrai ES darbotvarkėje, dar žinant, kad kitais metais numatyti Prancūzijos prezidento rinkimai, išvis kokie nors reikšmingesni ilgalaikiai sprendimai gali būti tiesiog nukelti į ateitį – kada ir Vokietijoje bus suformuota nauja valdančioji koalicija, ir jau bus aiškūs prezidento rinkimų Prancūzijoje rezultatai“, – BNS sakė politologas.
Skirtumai – minimalūs
Lygindami kandidatus į Vokietijos kanclerius ekspertai atkreipė dėmesį, kad jų požiūriai tam tikrais svarbiais klausimais skiriasi, tačiau bendrai būsimos Vyriausybės politikai įtakos turės ir koalicijos partnerių pozicija.
Derybose dėl būsimosios koalicijos dalyvaus tiek Vokietijos žalieji, tiek liberali partija FDP. Jos rinkimuose gavo mažiau balsų, tačiau be jų nei krikdemams, nei socialdemokratams suformuoti daugumos nebus įmanoma, nebent šios dvi partijos vėl imtųsi kurti vadinamąją Didžiąją koaliciją.
„Iš socialdemokratų dominuojamos koalicijos tikrai nesitikėčiau kokio nors reikšmingo pokyčio Vokietijos santykiuose su Rusija, Kinija. Ekonominis pragmatizmas turbūt dominuos toliau“, – tvirtino J.Juozaitis.
Anot jo, ekonominį pragmatizmą turėtų išlaikyti ir A.Lascheto Vyriausybė.
„Nemanau, kad politika Rusijos atžvilgiu griežtės, bet tuo pačiu metu, ar tai būtų socialdemokratai, ar konservatoriai, esminis dalykas – kad sankcijos, kurios yra, turėtų likti“, – sakė Karo akademijos dėstytojas.
„Įdomesnis klausimas, kaip susidėlios Ukrainos gamtinių dujų tranzitas. Šitoje vietoje lieka didelis klaustumas. A.Merkel yra teigusi, kad tranzitas bus išlaikytas, bet kaip vokiečiai sugebės susitarti dėl to su Rusija, kiek jie norės dėl to tartis, man tai tikrai yra atviras klausimas. Tą reikia atidžiai stebėti“, – pridūrė jis.
Pasak J.Juozaičio, jeigu socialdemokratai sudarys koaliciją su žaliaisiais, tikėtina, kad bus daugiau poslinkių link liberalesnės migracijos politikos Europos Sąjungos lygiu.
„Kas svarbu Lietuvai, tiek žalieji, tiek socialdemokratai savo programoje yra nurodę, kad pasisako prieš nelegalių migrantų atstūmimą nuo sienų. Atitinkamai kyla klausimas, ar Lietuvą laikys išimtiniu atveju, nes tai valstybės inspiruota migracijos krizės, ar ne“, – BNS sakė politikos analitikas.
Jis taip pat prognozavo, kad valdant socialdemokratams gali lėtėti išlaidų gynybai augams.
Radikalių skirtumų tarp kandidatų į kanclerius teigė nematantis ir R.Vilpišauskas.
„Kalbant apie vidaus politiką, turbūt socialdemokratai būtų linkę matyti didesnį valstybės vaidmenį, galbūt kiek didesnes viešąsias investicijas, o tam reikės mokesčių didinimo, o konservatoriai turbūt iš esmės tęstų dabar vykdytą politiką“, – tvirtino jis.
Kita vertus, R.Vilpišauskas priminė, kad dabartinis socialdemokratų kandidatas į kanclerius buvo finansų ministru.
„Rinkimų kampanija parodė, kad tik Žaliųjų partija žiūri kritiškiau į santykius su Rusija ir verslo energetinių projektų plėtojimą su šios šalies įmonėmis, bet koalicijos sudarymo metu požiūriai būtų gludinami, ir dėl to irgi abejočiau, ar šitais klausimais gali būti radikalių pokyčių“, – teigė politologas.
Pirminiai rinkimų Vokietijoje rezultatai rodo, kad sekmadienį Socialdemokratų partija (SPD) gavo 25,7 proc. balsų, kanclerės Angelos Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CDU ir CSU) – 24,1 proc., Žaliųjų partija – 14,8 proc., Laisvoji demokratų partija (FDP) – 11,5 proc. balsų.
A.Merkel Vokietijos kanclerės pareigas ėjo pastaruosius 16 metų.
