V.Balkūnas: Gal pradėkime nuo pačios vietos – kaip jūs įsivaizduojat turėjo būti saugoma ir kaip buvo saugoma?
S.Tulevičius: Idealiame variante visa šita teritorija, kurią matome, turėtų būti rimtai kontroliuojama, ir žmonės, kurie patenka, turėtų būti peržiūrimi, patikrinami. Tai yra siekiamybė, bet ne taip dažnai nutinka.
Iš to, ką mes žinome, atstumas tarp vietos, iš kurios buvo šauta, ir vietos, kur stovėjo D.Trumpas, yra apie 120 metrų. Kaip žinia, buvusius prezidentus ir kandidatus į prezidentus saugo slaptoji tarnyba – taip pat, kaip ir Jungtinių Valstijų prezidentą.
Ar šiuo konkrečiu atveju šita vieta, kur buvo įtariamasis, pateko į secret service'o saugomą zoną – aš nežinau, nesu tikras, tačiau žiūrint į vietovės išsidėstymą, tai yra vienintelė aukštuma, kuri realiai kelia grėsmę saugomo asmens gyvybei ir sveikatai.
Ir, mano manymu, net jeigu už tos vietos apsaugą buvo atsakingos kitos struktūros, greičiausiai vietinės teisėsaugos institucijos, vis dėlto manau, kad tai buvo padidintos rizikos vieta ir tai buvo vieta, kuri turėjo būti Slaptosios tarnybos kontroliuojama.
Kalbant apie snaiperius, tai jie turi didesnį stebėjimo lauką ir 120 metrų yra ganėtinai nedidelis atstumas. Tai net ir turint užduotį kontroliuoti tą vietą, yra gana sudėtinga kontroliuoti – ir arti, ir toli – vienodai efektyviai.
V.Balkūnas: Kitaip tariant, snaiperiams buvo lengva kontroliuoti ar sudėtinga?
