„Meškiukų desantas kaip viešųjų ryšių akcija – klasikinė, išradinga, tobula, turi įeiti į visus vadovėlius. Klausimas – ar viešieji ryšiai, kai jie daromi svetimos valstybės teritorijoje, numanomai pažeidžiant tam tikrus vienos ar kelių valstybių teisės aktus, turėtų būti idealizuojami?“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Matonis.
Jis pažymėjo, kad ne 100 procentų kontroliuojamos Lietuvos oro erdvės yra seniai žinoma problema, o jos opumą pabrėžė Valerijaus Trojanovo skrydis dar 2005 metais, kuomet Rusijos naikintuvas sudužo Lietuvos teritorijoje.
„Civiliniai oro kontrolieriai tikriausiai mato kitokį vaizdą nei kariniai oro kontrolieriai, ir tai, kad sistemos tarpusavy nesudera 100 procentų sudaro galimybes nekontroliuojamiems mažų orlaivių skrydžiams pasienio teritorijose ir kertant valstybės sienos ribas. Čia yra sena problema“, – sakė jis.
Anot jo, ši švedų viešųjų ryšių akcija pastatė Lietuvą į dviprasmišką poziciją. Jis klausė, kiek Lietuva gali remti šią akciją, kuri yra sąmoningai neteisėta. Kaip vieną iš problemų liepos 4 dieną įvykdyto skrydžio kontekste jis įvardijo ir Lietuvos „valstybinį atsaką į įvykusį faktą“.
Pasak jo, Lietuva kol kas į teisės aktų pažeidimą – judėjimo oro erdvėje taisyklių pažeidimą, sienos kirtimą ten ir atgal – reaguoja dvejopai. Civilinės aviacijos administracija ketvirtadienį pranešė svarstanti kelti administracinę bylą dėl pažeidimo. Tuo metu, kaip pažymėjo A.Matonis, krašto apsaugos sistema, sprendžiant iš krašto apsaugos ministrės komentarų, „nepripažįsta tokio incidento išvis buvus“.
Kas gali paneigti, kad paskatinti tokio nihilizmo į Lietuvos teritoriją neatskris maži arba dideli lėktuvėliai ir nepabarstys kokių nors dalykų?
„Aš manau, kad tai labai pavojinga situacija, nes akivaizdžių faktų neigimas sukelia abejonių krašto apsaugos sistema. Antra – nereagavimas teisinėmis priemonėmis į pažeidimą, padarytą mūsų teritorijoje leidžia mūsų kaimynams, oponentams manyti, kad jiems tikriausiai tas irgi gali būti leista. Kas gali paneigti, kad paskatinti tokio nihilizmo į Lietuvos teritoriją neatskris maži arba dideli lėktuvėliai ir nepabarstys kokių nors dalykų?“, – klausė jis.
Krašto apsaugos komunikaciją vadinamojo „meškiukų desanto“ kontekste jis pavadino „mįslinga“.
„Ar tokia komunikacija skirta apsaugoti institucijos prestižą? Tuomet tokia komunikacija gali būti iš dalies sėkminga. Jie sako, kad oro erdvės pažeidimas nefiksuotas, galbūt pagal tam tikrą karinį supratimą arba karinėmis priemonėmis tas oro erdvės pažeidimas nefiksuotas. Tai gali atitikti tiesą. Tačiau kadangi krašto apsaugos sistema nėra pavienė, o mūsų valstybės valdymo dalis, tai klausimas, kiek tokia komunikacija suderinta su kitomis institucijomis. Jeigu ji nesuderinta, tai blogai, jei suderinta ir tokia pozicija atstovauja valstybės poziciją, tai negi mes bandome išgirsti iš valstybės atstovų lūpų, kad nebuvo fakto, kuris buvo?“, – kalbėjo ekspertas.
Ketvirtadienį autoritariniams Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai grasinamai prabilus apie incidento pasekmes A.Matonis teigė, kad Lietuvai vis dėlto derėtų reaguoti į liepos 4 skrydį.
„Aš manau mes turime apsispręsti ko siekiame – šaltos taikos ar šaltojo karo? Manau, šaltajam karui mes nesame pasiruošę, kad galėtume pasiūlyti ką nors mainais tokios retorikos lygmenyje. O šaltajai taikai palaikyti būtinas tam tikras Lietuvos valstybės reagavimas į įvykusį faktą. Bent jau tyrimas, nesakau, kad viešas, bet pakankamai kompetentingas, kad savo atsakymus pateiktų trys tiesiogiai susijusios institucijos – KAM, CAA ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Išvados parodytų, kas čia kaltas“, – teigė ekspertas.
Turime apsispręsti ko siekiame – šaltos taikos ar šaltojo karo? Manau, šaltajam karui mes nesame pasiruošę.
Jis pažymėjo, kad nustačius švedų pilotų kaltę Lietuva galėtų pareikalauti atsakomybės už skrydžio taisyklių pažeidimą.
„O jei yra kitos valstybės piliečių atlikti tam tikri veiksmai, aš manau, kaip švedai galėtų pareikalauti lietuvių atsakomybės už kokį nors taisyklių nesilaikymą, taip ir Lietuva gali to pareikalauti“, – kalbėjo A.Matonis.
Švedijos viešųjų ryšių bendrovės atstovai paskelbė liepos pradžioje neteisėtai įskridę į Baltarusijos oro erdvę ir numetę tūkstantį pliušinių meškiukų su mažyčiais parašiutais, prie kurių buvo pritvirtinti rašteliai, agituojantys už kalbos laisvę ir žmogaus teises.
Pranešama, kad lėktuvas į Baltarusiją įskrido iš Lietuvos.
Minskas pranešė, kad kreipėsi į Lietuvą ir Švediją prašydamos suteikti teisinę pagalbą tiriant galimą valstybinės sienos pažeidimą, kai liepos 4 dieną švedų pilotuojamas lengvasis lėktuvas kirto Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
Šis incidentas peraugo į diplomatinį konfliktą tarp Baltarusijos ir Švedijos. Minskas trečiadienį paskelbė atšaukiantis visus savo diplomatus iš Švedijos ir nurodė Stokholmui susigrąžinti visus savo diplomatinius darbuotojus iš Baltarusijos.
Iš pradžių Baltarusijos oficialiosios tarnybos kategoriškai paneigė buvus tokį skrydį. Tačiau po incidento praėjus kiek mažiau nei mėnesiui, autoritariškai šalį valdantis prezidentas A.Lukašenka atleido oro pajėgų ir pasienio apsaugos vadus. Baltarusijos KGB iškėlė baudžiamąją bylą, dėl įtariamo bendrininkavimo su švedais sulaikė kelis Baltarusijos piliečius.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuva neturi jokių duomenų apie incidentą, susijusį su „pliušinių meškiukų“ istorija Baltarusijoje, o Minsko teisinės pagalbos prašymas būtų svarstomas pagal galiojančius įstatymus.
Krašto apsaugos ministerijos ketvirtadienį BNS pateiktoje pozicijoje teigiama, kad Karinės oro pajėgos (KOP) nefiksavo dviejų švedų pilotuojamo civilinio lėktuvo neteisėto skrydžio į Baltarusiją, kurio metu, kaip įtariama, kaimyninėje šalyje buvo išmesta tūkstantis pliušinių meškiukų, taip reiškiant paramą žodžio laisvei. KAM paskelbė, kad švedų lėktuvas Lietuvoje skraidė teisėtai.
„Švedijos lėktuvas buvo teisėtai Lietuvos oro erdvėje. Jis atskrido į Lietuvą iš vakaro minimiems įvykiams su pateiktu ir patvirtintu skrydžio planu iš Europos Sąjungos šalies. Liepos 4 dieną KOP niekaip nefiksavo Lietuvos-Baltarusijos sienos kirtimo atvejo, todėl po dingimo vėliau atsiradęs Švedijos lėktuvo pėdsakas radaro ekrane buvo traktuojamas kaip teisėtas jo buvimas Lietuvos oro erdvėje“, – teigiama BNS atsiųstame ministerijos atsakyme.
Tuo metu kiek anksčiau ketvirtadienį Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas BNS sakė, kad svarstoma pradėti administracinę bylą Švedijos pilotų atžvilgiu.
„Jie yra identifikuoti jų prisipažinimais žiniasklaidoje. Formaliai mes tą (bylos kėlimo) klausimą dabar svarstome. Teoriškai įmanoma, praktiškai, manau, kad tokia byla pasibaigtų be rezultatų. Organizuojant administracinę bylą turime išsikviesti pas mus, jie turi atvykti, parašyti paaiškinimus, mes turime surašyti protokolą, jie turi jį pasirašyti, patvirtinti, kad sutinka. Nustatyti pusės metų terminai. Aš labai stipriai abejoju, ar jie atvyktų. Praeitų pusė metų ir tektų bylą nutraukti. Bet svarstome, gal ir inicijuosime pasitarę su teisininkais“, – sakė A.Šumskas.
