Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2012 02 01

Ekspertas: Tytuvėnų vienuolyne labiausiai nukentėjo ne čerpės, o auksakalių dirbiniai

„Tytuvėnų gaisras – tai nacionalinė katastrofa. Tačiau pirmiausia reikėtų kalbėti ne apie čerpes ar plytas, o apie pražuvusius unikalius, didžiulės vertės Lietuvos ir Europos auksakalių dirbinius”, – dūsavo meno istorikas Vydas Dolinskas.
Po gaisro
Po gaisro / Rolando Žalgevičiaus nuotr.

Skelbiama, kad gaisras sunaikino vos 10 procentų Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje buvusių vertybių, tačiau nutylima, jog jų vertė gali siekti milijonus eurų, rašo „Lietuvos rytas“.

Juk sudegusiame Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejuje, kuris buvo vienuolyno pastate, eksponuotas ne atsitiktinis bažnytinių reikmenų rinkinys, o šioje vyskupijoje sukauptų auksakalystės šedevrų aukso fondas.

Tai žinomiausių Europos ir Lietuvos auksakalių darbai iš sidabro ir aukso, puošti brangakmeniais. Ne vienas jų savo verte prilygo Vilniaus katedros lobyno eksponatams.

Specialistų vertinimais, Tytuvėnuose buvo surengta viena įspūdingiausių auksakalystės parodų Lietuvoje, nusileidžianti tik bažnytinio paveldo ekspozicijai Vilniuje.

„Norėjome kai kuriuos kūrinius iš Tytuvėnų pasiskolinti šiuo metu pas mus veikiančiai Vilniaus

Rolando Žalgevičiaus nuotr./Po gaisro
Rolando Žalgevičiaus nuotr./Po gaisro

auksakalystės parodai, bet nutarėme neardyti taip neseniai suformuotos puikios ekspozicijos. O dabar – tokia netektis”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė.

Vienas vertingiausių Tytuvėnuose eksponuotų Vilniaus auksakalių darbų – monstrancija, kurią XIX a. pirmojoje pusėje sukūrė garsus meistras Antanas Poliuta. Tai vienintelis jo darbas, išlikęs Lietuvoje.

Vienas vertingiausių Tytuvėnuose eksponuotų Vilniaus auksakalių darbų – monstrancija, kurią XIX a. pirmojoje pusėje sukūrė garsus meistras Antanas Poliuta.

Paauksuoto sidabro kūrinys – gausiai išpuoštas skulptūriniais akcentais ir brangakmeniais – rubinais, deimantais.

Ši monstrancija, nors ir smarkiai suplota, aplaužyta, buvo surasta pelenuose.

Kai kurių menotyrininkų manymu, tai, kad ji aptikta, beveik leidžia atmesti galimos vagystės iš muziejaus versiją. Mat būtent šis brangakmeniais puoštas eksponatas turėjo būti patraukliausias ilgapirščiams.

Dauguma sudegusio muziejaus eksponatų buvo rodyti 2000 metais Lietuvos dailės muziejaus surengtoje parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene”, todėl yra nufotografuoti ir išsamiai aprašyti jos kataloguose.

Todėl beveik neįmanoma jų parduoti ne tik Lietuvoje.

Katastrofa meno istorikai vadina keleto gotikos laikus siekiančių eksponatų praradimą. Tai – XVI a. sukurta paauksuota sidabrinė taurė ir manierizmo stiliaus kryžiaus tipo monstrancija, turinti gotikos elementų.

Abi šios vertybės, kaip ir minėta A.Poliutos monstrancija, – iš Šiaulėnų Šv.Onos bažnyčios kolekcijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai