Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet laikyti matematikos egzaminą pasirinko 15 tūkst. 95 kandidatai. Praėjusiais metais jų buvo apie pora šimtų daugiau.
Pastaruosius kelerius metus šį egzaminą renkasi apie 58–60 proc. visų laikančiųjų brandos egzaminus.
15min video laidoje „15/15“ pokalbis apie matematiką su Vytauto Didžiojo Universiteto docente, Informatikos fakulteto prodekane Sigita Urboniene.
– Kalbindami abiturientus girdėjome bendras tendencijas: kai kuriems atrodė, kad reikia bent išlaikyti, kiti nori aukštesnių rezultatų. Vieniems nereikia matematikos, bet vis tiek laiko, nes maža ką. Koks jums pirminis įspūdis?
– Apie bendras tendencijas kalbėti kol kas negalime, keletas mokinių, jų nuomonės skirtingos. Tai natūralu, nes yra skirtingas mokinių pasirengimo lygis, skirtingas gebėjimas suvaldyti stresą.
– Matematikos egzaminas yra vienas tų egzaminų, kuriam pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama dėl to, kad neišlaikiusiųjų dalis didėja. 2021-ieji buvo šiokia tokia išimtis, bet praėjusiais metais matėme didelį nuosmukį, virš 35 proc. abiturientų neišlaikė šio egzamino. Kodėl taip yra?
– Matematikos egzamino svarba tikrai yra – dėl to, kad stojant į aukštąsias mokyklas, norint gauti valstybės finansavimą, šis egzaminas reikalingas. Taip pat jis reikalingas tiems, kas stoja į tiksliuosius mokslus, į technologijas, į daugelį socialinių mokslų specialybių.
Matematikos egzaminas konkursiniame bale sudaro dažnai net 40 proc., o tai tikrai yra didelė dalis ir yra labai svarbu, norint gauti valstybės finansavimą.
Bet kodėl tie rezultatai tokie? Priežasčių yra nemažai ir jos tarpusavyje susijusios.
