Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas įsitikinęs, jog su tais, kurie abejoja dėl skiepų, reikia bendrauti ir kalbėti ta pačia kalba.
„Reikia atsakyti, kodėl taip greitai buvo sukurti skiepai. Kodėl šiuolaikinėmis technologijomis tai galima padaryti. Kodėl pasisekė ir jau buvo žinomas virusas? Pavyzdžiui, AIDS sukeliantis virusas pradžioje buvo naujas ir reikėjo išmokti, kaip su juo dirbti, o su COVID virusas žmonės dirbo seniai. mRNR technologija buvo seniai žinoma“, – šeštadienį vykusioje diskusijoje kalbėjo jis.
S.Čaplinkso nuomone, į klausimus žmonėms turi atsakyti ne politikai, o specialistai. Ypač tiems, kurie naudoja specialius vaistus, kuriems, pavyzdžiui, pašalintas inkstas ir dėl to jie bijo skiepytis.
„Daugelis suveda, kad tai yra antivakseriai. Bet man tas žodis nepriimtinas. Taip, dalis žmonių bus vadinami antivakseriais, bet tie, kurie yra nusistatę visai prieš ir nieko negirdi. Bet jų nebus daugiau kaip 30 proc., o pas mus pasiskiepiję kur kas mažiau. Kiti yra abejojantys, jie užduoda aiškius klausimus ir į juos reikia aiškiai atsakyti“, – tikino profesorius.
Be to, S.Čaplinkso mano, kad kartais geriau pateikti mažiau informacijos, bet tikslią. Kitu atveju žmonės pasimeta ir pasirenka laukti.
Vakcinos nėra eksperimentinės
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius įsitikinęs, kad žmonės gali kelti klausimus dėl vakcinos saugumo. Tačiau jis pabrėžė, jog vakcinos yra pakankamai ištirtos ir apie tai nuolat skelbia įvairiausi medicinos žurnalai. Tiesa, vienintelis dalykas, ko jis pasigenda – kalbėjimo apie šalutinius poveikius ir jų viešą skelbimą.
„Aš už atvirumą, nes jeigu bandome paslėpti, iškart gimsta sąmokslo teorijos. „Maršistai“ nėra vienalytė grupė. Yra vieni, su kuriais galima kalbėti, tai visuomenės dalis, kuri yra išsigandusi ir su ja reikia kalbėti. Suprantu, kad yra žmonių, kuriuos finansuoja kaimyninių valstybių agentūros, jiems mokami pinigai ir jie organizuoja riaušes. Bet su kitais reikia kalbėti apie jų baimes dėl vakcinų“, – šeštadienį vykusioje diskusijoje tikino profesorius.
O Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis buvo griežtas klausimui, ar sukurtos vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės.
„Kai vakcina yra aprobuota, ji nėra eksperimentinė. Taip, vakcina pradžioje yra eksperimentinė, po to klinikiniame tyrime, po to autorizavime ir po to ji negali būti vadinama eksperimentine. Taškas. Todėl jokio eksperimento nevykdome“, – tvirtino jis.
Kokių priemonių turi imtis mokyklose?
Anot prof. V.Kasiulevičiaus, pasaulyje dar nėra rasta tokių sprendimų, kurie apsaugotų mokyklinukus nuo COVID-19. Tačiau, nuo rugsėjo grąžinant vaikus į mokymo įstaigas svarbu užtikrinti, kad vaikai dėvėtų kaukes ir testuoti.
„Nėra idealaus sprendimo ir mano, kad kaukės bei testavimas turėtų padėti. Tiesa, kiaukės duoda daug didesnį efektą negu testavimas.“, – sakė profesorius.
Trečias svarbus dalykas – ventiliacija. Anot profesoriaus, patalpas, kuriose mokysis vaikai, reikia nuolat tikrinti ir jei jas vėdinti.
„Trys svarbiausi dalykai – kaukės, testavimas ir ventiliacija“, – Pakalniškiuose kalbėjo jis.
Tuo tarpu V.P.Andriukaitis nurodo, kad be viso to svarbu, jog vaikams grįžtant į mokyklas, atsakomybę prisiimtų ir jų tėvai.
„Tėvai turi patys būti imunizuoti, tėvai turi vakcinuotis, nes jie turi saugoti vaikus“, – teigė jis.
