Abi teritorijos reikšmingos miesto bendruomenei, tačiau jų ateities vizija gimsta skirtingai. Jeigu dėl centrinėje miesto dalyje esančio Skulptūrų parko inicijuojamos diskusijos su visuomene, kruopščiai analizuojama istorinė medžiaga ir šių dienų bendruomenės poreikiai, tai Sąjūdžio parkas projektuotas „nuotoliniu metodu“ – jo reprezentacinės dalies ir prieigų teritorijų koncepcijos sprendiniai gimė valdininkų ir architektų kabinetuose, bandant atspėti šio parko lankytojų lūkesčius.
Skulptūrų parko perspektyva – diskusijų etape
Skulptūrų parko klausimas Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje šiemet svarstytas jau trečiąkart. Parką administruojantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus šiuo klausimu šiemet inicijavo plačią diskusiją visuomenėje apie šios vietos praeitį, dabartį bei ateitį, unikalios vietos tapatybę. Muziejininkų teigimu, kol mieste nesama principinio susitarimo dėl parko perspektyvos ir galimų jo sutvarkymo būdų, jis tiesiog merdėja, atsiranda vis daugiau chaoso apraiškų. Tokia parko kokybė netenkina nei juo besinaudojančios vietos bendruomenės, nei menininkų, kurių darbai įkurdinti parke.
Po pirmųjų svarstymų Ekspertų taryboje nutarta rengti kūrybines dirbtuves, į jas kviesti ne tik architektus, bet ir landšafto specialistus, menininkus ir kartu ieškoti galimų parko ateities vizijų. Rudenį įvykusių kūrybinių dirbtuvių rezultatas – 3 projektai, parodę, jog parkas turi daug galimybių tapti patrauklia ir įdomia miesto gyventojų laisvalaikio leidimo vieta. Joje taikiai gali sugyventi dramatiškos praeities ženklai ir šiandieninės kartos poreikiai bei lūkesčiai.
Ekspertų tarybai savo idėjas pristačiusios 3 kūrybinių dirbtuvių dalyvių komandos pateikė skirtingas parko vizijas, tačiau jose esama ir bendrų dalykų. Visų projektų autoriai akcentavo, kad parkas turi turėt aiškias funkcines zonas: ramybės arba memorialinę (joje būtų įprasminta šios vietos praeitis, sukurti memorialiniai ženklai); ekspozicinę erdvę šiuolaikinės skulptūros kolekcijai ir aktyvaus poilsio zoną su atraktyviomis vaikų žaidimo aikštelėmis bei sporto įrenginiais. Visų darbų autoriai akcentavo būtinybę akcentuoti įėjimus į parką – įrengti vienos ar kitos formos informacinius ženklus, lankytojams pasakojančius šios vietos istoriją.
Būdai, kuriais autoriai siūlė kurti patrauklesnį parką, įvairūs – želdiniai, originalios takų sistemos, apšvietimas ir kt.
Siūlo architektūrinį idėjų konkursą
Išklausiusi pristatymus LAS Klaipėdos apskrities organizacijos Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba konstatavo, jog būtina tęsti diskusiją su visuomene, jai pristatyti kūrybinėse dirbtuvėse gimusias idėjas ir skatinti valdžios institucijas spręsti parko sutvarkymo klausimą, juolab kad esami planavimo dokumentai naujų iniciatyvų neriboja.
Anot ekspertų, kūrybinių dirbtuvių rezultatai parodė, jog parke taikiai gali sugyventi praeitis bei dabartis ir tai gali tapti viena iš šios vietos vertybių, tik tam reikalingi apgalvoti sprendimai. Ekspertų taryba savo išvadose pasisakė už tai, kad prieš pradedant rengti techninius parko sutvarkymo projektus ar priimant sprendimus dėl pavienių objektų parke statybos, būtų surengtas atviras architektūrinių idėjų konkursas, kuriame kartu su architektais ir landšaftininkais būtų skatinami dalyvauti įvairių sričių specialistai bei suinteresuoti asmenys. Iš tokio konkurso tikimasi dar daugiau originalių, apmąstytų parko ateities vizijų.
Sąjūdžio parkui – dirbtiniai tvenkiniai ir amfiteatras
Sąjūdžio parko ateitis, kuri pristatyta UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengtuose projektuose, suplanuota kitokiu principu. Dar 2010 metais LAS Klaipėdos apskrities organizacija miesto Savivaldybės administracijai siūlė rengti kūrybines dirbtuves, kuriose specialistai kartu su vietos gyventojais, potencialiais šio parko naudotojais, ieškotų sprendinių, atspindinčių žmonių poreikius. Tokiu būdu pati bendruomenė būtų turėjusi galimybę teikti savo idėjas bei siūlymus ir taip kurti savo parką. Deja, pasiūlymas nesulaukė miesto valdžios dėmesio, o dabar jau visuomenei pristatoma architektų parengta Sąjūdžio parko reprezentacinės dalies ir prieigų teritorijoje tarp Šv. Juozapo darbininko bažnyčios ir Jūrininkų pr. esamos padėties analizė bei planuojamos teritorijos koncepcija. Didžiuliuose parko plotuose suplanuoti pasivaikščiojimo, dviračių takai, parko funkcinės zonos su numatomais laisvalaikio ir poilsio įrenginiais. Projektuotojai parke pasiūlė sukurti vieną didelę vaikų žaidimų aikštelę, sporto aikštyną, BMX dviračių gerbėjams pritaikytą kliūčių ruožą, numatyta ant esamos kalvelės šlaito įrengti amfiteatrą su aikštele renginiams ir netgi Kalėdų eglute. Sprendžiant teritorijos pelkėjimo problemą pasiūlyta iškasti du tvenkinius, juos sujungti dirbtine upelio vaga. Parke apibrėžtos dvi šunų išvedžiojimo arba, anot projekto autorių, šunų tualeto vietos, tuo pat metu tokios įstaigos dvikojams lankytojams nėra – tik nustatyta, kur kilnojamieji tualetai galėtų atsirasti per parke vyksiančius renginius. Parko teritorijos apželdinimo planas kuriamas atskirai, šią misiją atlieka kito miesto specialistai. Jo sprendinių Ekspertų taryba nepamatė.
Projektą rekomenduota tobulinti
Ekspertų tarybos narių diskusijose apie pateiktą koncepciją netrūko abejonių, kokia šio parko idėja, kiek racionalūs ir pagrįsti siūlomi sprendiniai, ar ne per brangūs miestui projekto sprendiniai. Koncepcijai pritarta, tačiau ekspertai atkreipė dėmesį, jog teritoriją iki pat Jūrininkų prospekto analizuojantis dokumentas visiškai nesprendžia vieno iš labiausiai šioje miesto dalyje akį erzinančio objekto – triukšmo slopinančios sienelės vaizdo problemos. Autoriams rekomenduota ieškoti būdų, kaip pagerinti jos vizualinę kokybę: galbūt pritaikyti civilizuotų valstybių patirtį ir ją apželdinti ar siūlyti kitas kompensacines priemones. Ekspertų tarybos nariai svarstytina laiko pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Jūrininkų prospektą idėją – taip nuosekliai prasitęstų esamas magistralinis dviračių takas. Parko planuotojams pasiūlyta parke numatyti daugiau nemokamų vaikų žaidimo aikštelių, o dviračių takų dangai parinkti ne trinkelių, o bituminę dangą.
Nors laikas diskusijai su vietos bendruomene praleistas, realizuojant projektą, t.y. tvarkant parką, sodinant želdinius, į šį procesą siūlyta įtraukti visuomenę. Tiesa, klausimas, kada popieriuje fiksuoti sprendiniai pradės virsti realybe, kol kas tikslaus atsakymo neturi.
