„Ekstremali situacija sostinėje būtų skelbiama, jei kiltų pavojus nekilnojamajai kultūros vertybei – piliai, jei prireiktų evakuoti gyventojus, jei padariniai apimtų daugiau kaip du trečdalius miesto teritorijos, padėtis sutrikdytų gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas, o gelbėjimo darbams atlikti pagalbos tektų prašyti kitų savivaldybių“, – informuoja Vilniaus savivaldybė.
Komisija, vertindama situaciją mieste, rėmėsi ekstremalių įvykių ir situacijų kriterijais ir atsižvelgė į kalno būklę vertinusių ekspertų išvadas, kurios buvo svarstytos ir Vyriausybės posėdyje dėl kalno problemų sprendimo.
Ekstremalių situacijų komisija taip pat nusprendė kreiptis į Kultūros ministeriją bei Lietuvos Nacionalinį muziejų ir Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją, prašydama „pateikti objektyvią informaciją apie Gedimino kalno šlaitų būklę“, jei ji keltų pavojų gyventojams ar aplinkai. Institucijų prašoma pateikti išsamią informaciją apie parengtą kalno šlaitų sutvarkymo programą ir jos įgyvendinimo grafiką.
Nurodoma, kad gavusi objektyvius duomenis, komisija nuspręs, kokių būtinų veiksmų būtina imtis gelbstint Gedimino kalną.
Pranešime nurodoma, kad R.Šimašius pavasarį siūlė pagalbą atsakingoms institucijoms ir yra pasirengusi deleguoti savo specialistus bei suteikti techniką kalno tvarkymui.
Kultūros ministras Š.Birutis ketvirtadienį po susitikimo su Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte informavo, kad slenkančio Gedimino kalno tvarkymui šiemet bus naudojamos Nacionaliniam muziejui skirtos Valstybės investicijų programos lėšos, kurias buvo planuojama skirti kitiems darbams. Anot jo, darbams reikia „nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų“. Anot ministro, jau anksčiau suplanuota, kad kitąmet kalno tvarkymui bus skiriama dar 380 tūkst. eurų
