Lietuvoje sparčiai populiarėjantis jėgos aitvarų valdymas užkariauja vis didesnio būrio tautiečių simpatijas. Anot šio sporto entuziastų, sąlygos tam Lietuvoje itin tinkamos. Tačiau šiam sportui neprijaučiantys ar po pajūrį mėgstantys vaikštinėti poilsiautojai piktinasi jėgos aitvarų mėgėjų savivale tuo užsiimti bet kur, o valdininkai nesutaria, ar juos bausti, ar įteisinti specialias erdves.
Sekmadienio vidurdienį Kunigiškių paplūdimyje saulėje kaitinosi nemažai poilsiautojų. Kiek atokiau jūroje tarp bangų laviravo ir pora jėgos aitvarų entuziastų. Pajūryje ilsėdamiesi Joana ir Vytautas grožėjosi sportininkais ir teigė, kad jiems šie visiškai netrukdo, nes plaukioja atokiai nuo žmonių. „Man gražu pažiūrėti, jie tikrai netrukdo“, – sakė Joana. Jai pritarė vyras Vytautas: „Jie neplaukioja šalia žmonių, tik kai lipa į vandenį, praeina pro šalį, ir tiek.“
Tačiau ne visi poilsiautojai patenkinti jėgos aitvarais pajūryje. Į „15min“ redakciją kreipęsis Aurimas, iniciatyvinės grupės RŪPI narys, besirūpinantis aplinkosauga, papasakojo apie nemalonų nutikimą paplūdimyje Kunigiškėse, miestelyje prie Palangos oro uosto. Vyras ten viešėjo ilgąjį savaitgalį, tad dažnai išeidavo pasivaikščioti po pajūrį. Pasak jo, ramiomis be bangų ir vėjo dienomis paplūdimys buvo nugultas vasarotojų.
Tačiau vos pakilus vėjui ir ėmus banguoti jūrai sulėkė jėgos aitvarų mėgėjai ir, pasak Aurimo, tarp žmonių pradėjo plaukioti ir mokantys, ir nelabai jėgos aitvarus suvaldantys šio sporto gerbėjai. Jie, Aurimo nuostabai, bangas skrodė, kilo ir leidosi ant pakrantėje besiilsinčių šeimų su vaikais. Ne išimtis buvo ir pats Aurimas, kuris pajūriu vaikštinėjo su vaiku: vos už poros metrų nuo judviejų su trenksmu ant smėlio nusileido jėgos aitvaras.
„Mažai trūko, kad būtų nusileidęs mums ant galvų. Esu pats bandęs šį sportą – taip galėjo pasielgti tik mokinys. Pakrantėje pastebėjau ir vandens motociklą. Labai abejoju, ar jis ten galėjo niurksoti“, – pasipiktinimo neslėpė Aurimas.
Vyras svarstė, ar nebūtų galima įrengti specialių zonų praktikuojantiems šį sportą, o gal jie patys turėtų imtis atsargumo priemonių: pastatyti įspėjamuosius ženklus, pažymėti teritorijas. Taip, pasak Aurimo, būtų saugiau ne tik paprastiems poilsiautojams, bet ir patiems sportininkams.
Savivaliauja išsišokėliai
Patyrę jėgos aitvarų sporto meistrai vienbalsiai teigė, kad tokias situacijas, kai jėgos aitvarai leidžiasi žmonėms ant galvos ar prašvilpia šalia plaukiojančių vandenyje, gali sukelti tik visiškai nepatyrę šio sporto mėgėjai ir toks elgesys netoleruotinas.
Viktoras Šeputa, vandens sportu užsiimantis jau daugiau nei dvidešimt metų, pasakojo, kad jėgos aitvarų sportininkai bendrauja varžybų metu, interneto forumuose ir vienas kitam praneša apie pasirodyti mėgstančius ar rizikos laipsnio nepamatuojančius mėgėjus.
 |
| I. Ozturhan/15min.lt nuotr./Viktoras Šeputa |
V.Šeputa, išbandęs burlentę, vėliau pradėjo domėtis jėgos aitvarais ir šie tapo jo gyvenimo dalimi. Jis pasakojo, kad Lietuvoje jėgos aitvarų sportas atsirado 2000-aisiais, o išpopuliarėjo per ketverius metus. V.Šeputa savęs nepriskiria prie nutrūktgalvių: „Kiekvienas ekstremalus sportas yra tiek fiziškai, tiek psichiškai sveikiems žmonėms. Aš nesistengiu žmonių nustebinti ar pasirodyti. Tokiems, kurie nori įrodyti ką nors sau ar kitiems, šitas sportas – ne vieta.“
Pasak jo, Lietuvos pajūryje sąlygos užsiimti šiuo sportu yra tikrai geros, o Drevernoje – tiesiog idealios mokytis šio sporto subtilybių bei rengti varžybas.
V.Šeputa aplankė nemažai jėgos aitvarų mėgėjų rojumi vadinamų paplūdimių Ispanijoje bei Brazilijoje ir tikino, kad ten jokių specialių erdvių nėra, o sportininkai praktikuojasi toliau nuo žmonių. Sportininkas pabrėžė, kad jėgos aitvarų profesionalai sergsti savo gerą vardą, rūpinasi saugumu. Konfliktinių situacijų su poilsiautojais jam pačiam nepasitaikė, nes šio sporto mėgėjai karštą, nevėjuotą dieną nesirenka, o žmonės nesimaudo, kai vėjuota. „Todėl ir nesusikerta interesai. Nebent naujokai nusipirkę įrangą savarankiškai bando, tai yra pavojingiausia“, – kalbėjo jėgos aitvarų sporto meistras.
Aš nesistengiu žmonių nustebinti ar pasirodyti. Tokiems, kurie nori įrodyti ką nors sau ar kitiems, šitas sportas – ne vieta.
Jam pritarė Drevernoje įsikūrusio jėgos aitvarų mėgėjų ir bendraminčių klubo direktorius Antanas Kriščiūnas. „Poilsiautojai mums netrukdo ir mes jiems netrukdome, nes pramogaujame Kuršių mariose. Varžybų metu būna pakabinta skelbimų lenta, kurioje rašoma, kur galima rinktis pradedantiesiems ir patyrusiems sportininkams, informacija pranešama per mikrofoną.“
Gavo skundą
Pakalbinti valdininkai didelės problemos dėl jėgos aitvarų sporto propaguotojų neįžvelgė. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius teigė, jog Drevernoje apie jokią specialią vietą jėgos aitvarų sportininkams nėra girdėjęs. Pasak jo, niekas nesikreipė ir tokios vietos skyrimas nebuvo svarstytas ar planuojamas.
Tačiau Palangos miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas patvirtino gavęs poilsiautojo skundą. Po jo valdininkas ėmėsi skubių veiksmų: į poilsiavietę Kunigiškėse buvo nusiųstas savivaldybės darbuotojas patikrinti bei imtis priemonių. K.Jakubauskas tikino, kad jokia vieta Palangai priklausančiame paplūdimyje jėgos aitvarų entuziastams neskirta ir jie ten neturėtų praktikuoti šio sporto.
Numatytos zonos
Atlaidesnė šiuo klausimu buvo Nidos savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Sigita Momgaudienė. Ji pasakojo, kad Nidoje problemų dėl jėgos aitvarų sportininkų nėra: „Nidoje, prie jūros, tam tikra dalis pakrantės tapo jų susirinkimo tradicine vieta. Ji yra atokiau nuo paplūdimio, tad niekam netrukdo.“
Šios vasaros pradžioje Neringos savivaldybės posėdyje buvo svarstyta apie galimybę įsteigti aktyvaus sporto zonas paplūdimiuose. Jose būtų galima plaukioti jėgos aitvarais ir burlentėmis. Buriuotajai siūlo šias zonas pažymėti skiriamaisiais ženklais. Viena iš šių zonų yra Juodkrantėje, šalia mažosios gelbėtojų stoties, į pietus nuo bendro paplūdimio ženklo. Pervalkoje – į pietus nuo bendrojo paplūdimio ženklo. Preiloje – į šiaurę nuo bendrojo paplūdimio ženklo. Nidoje – šalia transformatorinės, į šiaurę nuo bendrojo paplūdimio ženklo. Informacijos stendai, nurodantys, kaip elgtis tokiose zonose, bei jas žymintys ženklai būtų įrengti vienos bendrovės, užsiimančios vandens sportu, lėšomis.
Šiuo metu galiojančios taisyklės numato, kad buriavimas, burlentės, jėgos aitvarai ar kitas aktyvus vandens sportas bei poilsis, išskyrus tinklinį ir futbolą, Neringos paplūdimiuose yra draudžiamas.
V.Šeputa, sutiko, kad specialios erdvės jėgos aitvarus mėgstantiems sportininkams išspręstų daug problemų ir ginčų. Tačiau, pasak jo, turi būti tariamasi ir su pačiais sportininkais: „Lengviausia būtų uždrausti. Jei kokią zoną ir paskirtų, ji turi būti su privažiavimu, tinkama šiam sportui.“
