Kaip 15min informavo VSAT vado patarėjas Giedrius Misutis, tai ne tik finansinė paskata nuo birželio ypač sunkiomis sąlygomis Lietuvos-Baltarusijos pasienį saugantiems pareigūnams, bet ir didelis moralinis palaikymas, ženklas, kad verslas ir konkretūs žmonės supranta, su kokiais iššūkiais susiduria pasieniečiai, o jų kasdienis darbas vertinamas.
Priedai prie atlyginimo skirti 1800 pasienio užkardose dirbančių VSAT pareigūnų.
„Man labai džiugu, kad būtent žmonėms paskirstytos lėšos. Toks ir buvo mūsų noras, kad ne modernizavimui, įrangai, o žmonėms pinigai būtų skirti. Nes viskas vyksta ir yra sukuriama tik per žmones ir žmonių“, – 15min sakė „Norfos“ labdaros ir paramos fondo steigėjas, „Norfos” įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.
Pasak D.Dundulio, žmogiškas ryšys ir tarpusavio palaikymas yra labai svarbūs dalykai: „Ir nors kartais nepritariu, kad pinigai būtų skirti „pravalgymui“, čia yra atvejis, kai turėtume parodyti solidarumą su pasienyje dirbančiais žmonėmis, nestandartinėje, įtemptoje situacijoje saugančiais Lietuvos sieną. Nuo jų darbo, patriotiškumo labai priklauso gyvenimas visoje mūsų šalyje“.
Saugoti sienos važiuoja iš visos Lietuvos
Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado patarėjo, pamainos pasienyje keičiasi kas 12 valandų. Tik labai nedidelė dalis sienos apsaugos tarnybos pareigūnų gyvena pasienyje ar netoli. Saugoti sienos žmonės važiuoja ne tik iš Vilniaus, Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų.
„Ne tik fiziškai, bet ypač – psichologiškai sienos apsauga sudėtinga, nes niekada anksčiau nebuvo susidurta su tokio masto neteisėta migrantų krize, kuri tęsiasi nuo birželio mėnesio“, – sakė G.Misutis.
Nuo birželio pasieniečiai susiduria ne tik su neteisėtais migrantais, bet ir, patarėjo žodžiais, akis į akį mato ginkluotus Baltarusijos pareigūnus, kurie stovi už tų migrantų ir neretu atveju juos stumia.
Metruose tarp sienų – milžiniška įtampa
„Tuose metruose tarp sienų – milžiniška įtampa, nes vaikšto ne tik migrantų grupės, kurios pastaruoju metu vis didesnės, po 50-70 žmonių, kurias reikia suvaldyti, neįleisti į Lietuvą ir, be to, neįleisti humaniškais, o ne brutaliais metodais – mušant, stumiant, gąsdinant, šaudant, kaip Baltarusijos propaganda kaltina Lietuvą ir pasieniečius, esą, čia kojos laužomos, šonkauliai daužomi, naudojami elektrošokai ir vos ne migrantai išmetami. Iš tiesų taip nėra. Migrantai sulaikomi, o apgręžimo procedūra atliekama tik įvertinus situaciją. Daug kartų yra tekę kviesti medikus įvertinti migrantų būklę, jiems suteikti pagalbą. Dabar atsiradę humanitariniai paketai, kurie perduodami žmonėms, bet ir anksčiau pareigūnai žmonėms per sieną perduodamo vandens, maisto, elgdamiesi taip, kaip elgiamasi civilizuotoje šalyje – ne automatiškai visus migrantus išvarant, o įvertinus konkrečias situacijas. Žmonės apgręžiami neįleidžiant jų per sieną tik įsitikinus, kad turi maisto, drabužių, nesušals“, – sakė VSAT atstovas.
Tikslas – 679 km ruože išvengti susirėmimų ir aukų
Papildomos įtampos pasienyje kelia situacijų neapibrėžtumas. G.Misučio žodžiais, niekur vadovėliuose neparašyta, kaip tokiais atvejais elgtis ir pasieniečių mokykloje daug ko nemokė, nors suteikė profesinių žinių.
„Psichologiškai situacijos – labai sudėtingos. Jos tiesiog išsunkia žmones ir mes neslepiame, kad 679 kilometrų sieną saugantys pareigūnai patiria labai didelių įtampų, kad, neduok Dieve, nebūtų ginklas panaudotas ar neįvyktų fizinių susirėmimų. Pas mus prie sienos panašių incidentų, kaip Lenkijoje dabar matome, nebuvo. Bet grėsmė išlieka, nes kitos pusės veiksmai – neprognozuojami“, – sakė VSAT vado patarėjas.
Reakcijos turi būti greitos
Padaugėjus sienos pažeidimų Lietuvos-Baltarusijos pasienyje pareigūnams buvo sustabdytos atostogos, poilsiavusieji buvo iš atostogų atšaukti. „Matant didėjančias migrantų grupes Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, aišku, kad negali dabar pasieniečiai atsitraukti nuo tarnybos, kai į pagalbą kviečiami kariai, policijos pareigūnai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra Frontex“, – sakė G.Misutis.
Pareigūnams sudaromos reabilitacijos galimybės, tačiau šiuo metu jomis pareigūnai neturi galimybės pasinaudoti dėl sudėtingos padėties. „Migrantai eina dieną naktį. Reakcijos turi būti greitos. Kai kuriose užkardose vyksta sienos stiprinimo, koncertinos ir tvoros statyba. Visi tie rūpesčiai vienaip ar kitaip gula ir ant pasieniečių pečių“, – sakė pasienio apsaugos tarnybos atstovas.
Tiesiogiai pareigūnams parama skirta pirmąkart
Pasak VSAT atstovo, solidarumą pasieniečiams reiškia ir įmonės, ir privatūs asmenys.
Už žmonių suaukotus pinigus akcijoje „Laikykitės pasieniečiai“ nupirktas ir sienos apsaugai naudojamas modernus visureigis, VSAT dovanoti šunys, iš kurių vienas ką tik perduotas pasienio apsaugos tarnybai. Pagal apimtis, daugiausiai paramos krizės pradžioje suteikė užsienio valstybės, kai migrantų stovykloms reikėjo lovų, generatorių, palapinių, inventoriaus ir kitos infrastruktūros laikino apgyvendinimo vietose. Lietuvos įmonė tuomet dovanojo antklodžių, kelios kitos įmonės – vaizdo kamerų su stebėjimo priedais, kitos technikos.
„Norfos“ 100 tūkst. eurų parama pirmą kartą skirta tiesiogiai pareigūnų paskatinimui.
„Kad ir kaip būtų, algos nėra didžiausios, darbas sienos apsaugos tarnyboje – sunkus, tad materialinis atlygis yra svarbus, juolab, kad sienos apaugos tarnyboje dominuoja jauni, vidutinio amžiaus žmonės, tad turi išlaikyti šeimas, augina vaikus. Situacija pasienyje sudėtinga, o šviesos kol kas nematyti tunelio gale“, – sakė VSAT atstovas.
„Norfos“ savininko D.Dundulio žodžiais, šitoje situacijoje kenčia visi, tad politikai turi susitelkti ir diplomatinėmis priemonėmis spręsti problemą: „Neužmirškim, kad visur yra žmonės. Ir Lietuvos, ir Lenkijos ir Baltarusijos pasieniečiai, ir migrantai yra žmonės, kurie kenčia. Nė vienai pusei tai neatneša džiaugsmo, tad politikams norisi linkėti išminties diplomatinėmis priemonėmis ir taikiu būdu išspręsti situaciją pasienyje“.
