Kas trukdo Lietuvai būti tarp e. valdymo lyderių? Kodėl Lietuva atsilieka? Apie tai kalbamės su Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektore, viešojo administravimo katedros profesore Diana Šaparniene.
– Kas pasaulyje lyderiauja e. valdžios išvystymo srityje?
– Lietuva pagal e. dalyvavimo indeksą, kuris jungia e. informavimo, e. konsultavimo ir e. sprendimų priėmimo dimensijas, šiuo metu yra 33 vietoje (buvo 19 vietoje). E. valdžios išsivystymą geriausiai iliustruoja jos brandos indeksas (E-Government readiness index), kurį nuo 2001 m. skaičiuoja Jungtinių Tautų (JT) organizacija. JT atliktoje 2014 m. ataskaitoje tarp 193 pasaulio šalių Lietuva užima 29 vietą.
Tarp Baltijos šalių lyderė yra Estija, užimanti 15 vietą pasaulyje. Aukščiausias e. valdžios išsivystymo lygis stebimas Korėjoje, Australijoje, Prancūzijoje. Kodėl pagal e. dalyvavimo indeksą Lietuva iš 19 vietos atsidūrė 33, turėtų būti labai aktyviai diskutuojama tiek mokslininkų, tiek valdžios atstovų susibūrimuose.
Tarp Baltijos šalių lyderė yra Estija, užimanti 15 vietą pasaulyje. Aukščiausias e. valdžios išsivystymo lygis stebimas Korėjoje, Australijoje, Prancūzijoje.
Jungtinė Karalystė, Estija ir Švedija neretai laikomos e. valdžios pažangos ir e. demokratijos vystymo gerosios patirties pavyzdžiais Europoje. Pavyzdžiui, Estijos įvaizdis visame pasaulyje jau yra siejamas su naujomis informacinėmis technologijomis. Plačiai pasaulyje vartojamas socialinis tinklas „Skype“ yra sukurtas Estijoje. Estija įvardijama kaip saugiausio interneto šalis bei viena iš elektroninės demokratijos lyderių. Estija pritraukė milžiniškas lėšas, skirtas kibernetiniam saugumui ir tokiu būdu įtikino Vakarų Europos šalis suteikti teisę NATO kibernetinio saugumo centro Estijoje įkūrimui. Estijai pirmiausia būdinga stipriai išplėtota e. dalyvavimo dimensija, siejama su e. balsavimo plėtra.
Pastarojo dešimtmečio Jungtinių Tautų atliekamų tyrimų duomenys rodo, kad teikiamų elektroninių viešųjų paslaugų augimas yra gerokai spartesnis nei piliečių dalyvavimo e. valdymo procesuose aktyvumas. Akivaizdu, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp e. valdžios pažangos ir demokratijos lygio šalyje. Be to, labiausiai tiek e. valdžios, tiek e. valdymo įgyvendinimas stringa korupcijos pažeistose valstybėse. Laisva prieiga prie valdžios informacijos, galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose nėra užtikrinama kai kuriose (daugiausia rytinės Europos) šalyse. Akivaizdu, kad tai turėtų būti užtikrinama strateginėmis priemonėmis modernizuojant viešojo sektoriaus funkcijas ir procesus, plėtojant antikorupcines programas, siekiant skaidraus ir atskaitingo valdymo.
– Nuo ko priklauso Lietuvos e. valdymo būklė? Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką e. valdymo pokyčiams?
– Dinamiškoje ir į vartotoją orientuotoje kultūroje tradicinis viešųjų paslaugų teikimas jau nebetenkina vartotojų poreikių. Valdžios institucijos yra pernelyg biurokratiškos, todėl kartais neefektyvios. Todėl optimalių rezultatų įtraukiant piliečius į valdymą bandoma pasiekti pasitelkiant technologines naujoves. Demokratinio valdymo modelis įpareigoja valdžios atstovus sudaryti kuo palankesnes sąlygas visuomenei išsakyti savo nuomonę, skatinti dalyvauti priimant sprendimus savivaldybėse Neatsitiktinai pastaraisiais dešimtmečiais atlikti mokslininkų tyrimai skirti e. valdžios ir e. valdymo sąvokų ir aspektų (skaidrumo, atvirumo, atskaitomybės, gebėjimo sąveikauti su dalininkais ir pan.) nagrinėjimui.
Dinamiškoje ir į vartotoją orientuotoje kultūroje tradicinis viešųjų paslaugų teikimas jau nebetenkina vartotojų poreikių. Valdžios institucijos yra pernelyg biurokratiškos, todėl kartais neefektyvios.
Kitaip tariant, pirminė technologinių inovacijų valdžioje idėja buvo siejama su visuomenės poreikiu turėti prieigą per elektronines priemones prie valdžios dokumentų ir sprendimų, vėliau atsirado viešųjų elektroninių paslaugų poreikis, o dabar pastebimas aiškiai padidėjęs valdžios dėmesys demokratinių procesų raiškai, išoriniams valdymo ryšiams, naujoms valdymo formoms.
Kas yra demokratija? Vienareikšmiškai atsakyti negalima, tačiau galima teigti, kad demokratija yra valdymo forma, kurios vienas iš esminių elementų – piliečių dalyvavimas valdyme. Naujosios informacinės komunikacinės technologijos tampa įrankiu, kuris keičia valdymą, padeda stiprinti demokratiją. Tokiu būdu jau kalbame apie elektroninę demokratiją (e. demokratiją) ir jos suteikiamas galimybes.
– Lietuvoje 2015 metais įvykę pirmieji tiesioginiai merų rinkimai nesulaukė ypatingo rinkėjų aktyvumo. Kokios šio pilietinio vangumo priežastys ir kaip suaktyvinti šį procesą?
– Galima įvardyti kelias priežastis, tačiau svarbiausios – mažėjantis piliečių pasitikėjimas valdžia, nusivylimas valdžios veiksmais, pilietinės pareigos ir patriotizmo nuosmukis. Beveik visose demokratinėse šalyse siekiama kuo daugiau piliečių įtraukti į vietos rinkimus. Deja, piliečių dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose aktyvumas tiek mūsų šalyje (2015 m. jis siekė 47,17 proc.), tiek Europoje yra nedidelis, dažniausiai nesiekiantis 50 proc.
Akivaizdu, kad reikia skatinti visuomenės pilietiškumą, kryptingai plėtojant ir stiprinant įvairias demokratijos priemones. Pirmiausia tai e. forumai, e. apklausos, e. konsultacijos, e. diskusijos ir pan. Jų įgyvendinimas gali pastebimai prisidėti prie piliečių aktyvinimo drąsiau reikšti savo nuomonę savivaldos klausimais, glaudesnio ryšio tarp vietinės valdžios ir piliečių sukūrimo, pasitikėjimo valdžia didinimo. Suprantama, jog šių priemonių įgyvendinimas turi būti sistemiškas, o piliečių balsas išgirstas ir rezultatas jaučiamas. Priešingu atveju, sąveikos procese atsiradęs nusivylimas suponuos nepasitikėjimą valdžia ir nenorą dalyvauti, nepaisant suteikiamų galimybių.
Beveik visose demokratinėse šalyse siekiama kuo daugiau piliečių įtraukti į vietos rinkimus. Deja, piliečių dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose aktyvumas tiek mūsų šalyje, tiek Europoje yra nedidelis, dažniausiai nesiekiantis 50 proc.
– Kas keistųsi rinkimuose įvedus e. balsavimo sistemą?
– Elektroninio balsavimo sistemos tikslas – dalyvavimą rinkimuose padaryti paprastesnį ir prieinamesnį rinkėjams, tuo pačiu paskatinti juos aktyviau reikšti savo valią priimant visai valstybei reikšmingus sprendimus, ne vien rinkimų kontekste. Manoma, jog e. balsavimo sistemos atsiradimas prisidėtų prie rinkėjų, ypač piliečių, gyvenančių emigracijoje, aktyvumo. Ar taip būtų, sunku pasakyti. E. balsavimo vertinimas, parodantis rinkėjų aktyvumo didėjimą, nei teoriniu, nei empiriniu būdu nebuvo fiksuotas. Pavieniai tyrimai rodo, kad e. balsavimas šiek tiek padidina bendrą rinkimų aktyvumą, šiek tiek sumažina rinkėjų dalyvavimo rinkimuose sąnaudas, tačiau vieningai sutinkama, jog e. balsavimo įvedimas sudaro sąlygas patogiau ir netrukdomai vykdyti balsavimo procedūrą, supaprastina kandidatūros pasirinkimą.
Vis tik Estijoje pradėtas 2005 m. savivaldos ir 2007 m. parlamento rinkimuose vykdytas e. balsavimas vertinamas kaip sėkmingas. Tiesa, iš karto balsavimo rodiklis nebuvo labai aukštas (2005 m. savivaldos rinkimuose internetu balsavo 1,9 proc., 2007 m. parlamento rinkimuose – 5,4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų), tačiau paskutiniuose rinkimuose internetu balsavo net 25 proc. rinkėjų.
– Kodėl taip neryžtingai pereinama prie elektroninio balsavimo?
– Apeliuojama į informacijos saugumo, konfidencialumo klausimus, tačiau akivaizdu, kad trūksta politinės valios ir noro įgyvendinti šią strategiją. Lietuvoje būtina išnaudoti įgyvendintų / įgyvendinamų „E. demokratija: regionai“ projektų rezultatus, aktyvinant piliečių e. dalyvavimą priimant sprendimus, komunikuojant su savivaldos institucijomis ir taip sukuriant aktyvumo, pasitikėjimo valdžia, pilietiškumo ugdymo galimybes.
Estijoje pradėtas 2005 m. savivaldos ir 2007 m. parlamento rinkimuose vykdytas e. balsavimas vertinamas kaip sėkmingas. Tiesa, iš karto balsavimo rodiklis nebuvo labai aukštas.
Galbūt tai lemtų ir aktyvesnį piliečių dalyvavimą tradiciniuose demokratiškuose vietos savivaldos rinkimuose, nes Lietuvoje nuo 2009 m. vykdomas projektas „E. demokratija: regionai“ suteikia galimybių aktyvinti e. demokratijos procesų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, viso Šiaulių regiono savivaldybėse 2013 m. buvo įdiegtos internetinės svetainės su nauja turinio valdymo sistema. Sistemoje įdiegtas elektroninių posėdžių valdymas, vaizdo transliavimas ir archyvavimas, e. konsultavimo, e. apklausų, e. peticijų ir e. darbotvarkės galimybės. Sukurta infrastruktūra leidžia aktyvinti piliečius dalyvauti priimant sprendimus vietos savivaldoje. Tačiau reikia nepamiršti, kad gebėjimas įtraukti piliečius į valdymą, informuoti ir motyvuoti juos būti aktyviais valdžios dalininkais didžiąja dalimi priklauso nuo tolesnių valdžios veiksmų, vadovų lyderystės ir kompetencijos.
Džiaugiamės, kad Šiaulių regiono savivaldybių atstovai aktyviai dalyvavo Šiaulių universitete surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kur įžvalgomis apie savivaldą ir gerą valdymą dalijosi, demokratijos, piliečių įsitraukimo į valdymo procesus, viešojo pasitikėjimo, lyderystės savivaldoje ir kitais klausimais diskutavo Lietuvos universitetų mokslininkai, valstybės valdymo ir administravimo institucijų vadovai. Tai buvo gera proga pasiklausyti ir užsienio šalių patirties, nes konferencijoje dalyvavo 8 užsienio šalių atstovai.
