Diskusijos metu išryškėjo abiejų ministerijų pozicijos: Aplinkos ministerija pabrėžė, jog būtina laikytis ES direktyvų ir žiūrėti, kokiems technologijų prioritetams jose nustatyti reikalavimai, tuo metu Energetikos ministerija sveikina energetinės nepriklausomybės didinimo galimybę, panaudojant vietinius išteklius. „Europos Sąjungos direktyvos numato galimybę atliekas panaudoti energijos gamybai, jei tam bus pasitelkti pakankamai efektyvūs įrenginiai, – sako pirolizės technologiją diskusijos dalyviams pristatęs UAB „Naftos grupė“ Strateginių projektų direktorius Donatas Jonikas. – Siūlome Lietuvai naują, aplinkai draugišką terminio apdorojimo technologiją, kurią įdiegus galima gaminti elektros energiją iš komunalinių atliekų“
Pasak D. Joniko, pirolizės būdu komunalines atliekas paverčiant energija nesusidaro atliekų deginimui būdingų dūmų, pelenų ar kitų kenksmingų medžiagų. Dėl šios priežasties pirolizės technologija pripažįstama vienu iš moderniausių atliekų tvarkymo būdų. „Atliekas apdorojant pirolizės būdu, gaunami produktai: sintetinės dujos, naudojamos garo arba dujų turbinose elektros energijai gaminti; metalų lydiniai, tinkami tolesniam naudojimui pagal savo paskirtį; inertinis šlakas („surištas stiklu“), kuris gali būti naudojamas kaip statybinė medžiaga arba sąvartynų perdengimo sluoksniams užpildyti“, – pabrėžia bendrovės atstovas.
„Naftos grupė“ pasirengusi statyti pirolizės jėgainę mišrioms komunalinėms atliekoms taip, kad atliekų utilizavimas gyventojams atpigtų. Tai galima pasiekti, jei visa jėgainėje pagaminta elektros energija būtų superkama po 30 ct/kWh, kaip numato šiuo metu galiojanti „Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka“.
„Jei Regioniniai atliekų tvarkymo centrai nuspręstų atliekas rūšiuoti mechaniškai, kaip siūlo Aplinkos ministerija, atliekų utilizavimas neišvengiamai pabrangtų apie 150 Lt/t. Tačiau po rūšiavimo likusias kaloringas, netinkamas antriniam panaudojimui atliekas, būtų galima panaudoti energijos gamybai pirolizės būdu ir jų nereikėtų šalinti į sąvartynus“, – atkreipia dėmesį į technologijos lankstumą D. Jonikas. Pirolizės jėgainės technologija neprieštarauja ES direktyvoms ir gali būti naudojama tiek mišrioms, tiek rūšiuotoms, netinkamoms antriniam panaudojimui, komunalinėms atliekoms utilizuoti. Bet kokiu atveju, politikai turėtų artimiausiu metu priimti galutinį sprendimą, kokiu tarifu bus skatinama energijos gamyba iš atliekų, nepriklausomai nuo naudojamos technologijos.
Pirolizės jėgainės veikia Švedijoje, Norvegijoje, Japonijoje ir Vokietijoje. Čia, Burgau mieste, pastatyta jėgainė veikia jau 25-erius metus ir joje utilizuojamos ne tik komunalinės, bet ir komercinės, pramonės atliekos ir net dalis nuotekų valymo dumblo. Moderniausios pirolizės jėgainės, kuri taip pat yra Vokietijoje, Friedlande, veikiančios pagal „Matrix“ technologiją, gamybiniai pajėgumai buvo išplėsti 2009 m.
