„Mūsų tarnybos prašo nepritarti projektui. Saugumas turi būti prioritetas. Šiandien kartais tarptautinės institucijos savo duomenų bazėse nesusikalba. Ši pataisa įneštų labai didelį chaosą tarptautinėse institucijose. Be to, nematome ir didelės naudos, būtų išleisti dideli pinigai“, – sakė E.Jankevičius.
Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ yra surinkusi per 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų, kad jų parengtas projektas būtų svarstomas Seime. Ji pateikė Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektą, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba, o piliečio pageidavimu antrame puslapyje gali būti rašoma originali pavardė ir vardas lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Mano pareiga perspėti apie grėsmes, jeigu taip atsitiks, kad žmogus bus skirtingai identifikuotas, pasekmės bus“, – įspėjo vidaus reikalų viceministras.
Pasak jo, ir dabar pasitaiko, kad žmonės skirtingai identifikuojami, „neperduodama reikalinga informacija apie žmones, kurie neturėtų būti įleidžiami į kurią nors šalį, o jie yra įleidžiami“.
Projektui atstovavęs Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys ragino geriau įvertinti grėsmes, kurios gali kilti, jeigu projektas nebūtų priimtas ir būtų leidžiama dokumentuose pavardes rašyti ir nelietuviškais rašmenimis.
Kitas projekto rėmėjas Seimo narys Povilas Gylys pabrėžė, kad piliečių pateiktas projektas yra kompromisas. Jis akcentavo, jog Konstitucijoje numatyta, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių.
Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui neigiamą išvadą pareiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Trečiadienį jis taip pat nutarė, kad projektas turėtų būti tobulinamas.
Šis komitetas anksčiau yra apsisprendęs, kad reikia leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.
Parlamente taip pat svarstomas įstatymo projektas, pagal kurį Lietuvos piliečių pavardės galėtų būti rašomos pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.