E.Gentvilo nuomone, tie kvalifikuoti įvairių sričių specialistai, kurie Lietuvoje nesuduria galo su galu, pasirinks jau tradicija tapusią išeitį – „lagaminas ir oro uostas arba stotis“.
Liberalų veteranas svarstė, kad galbūt jauni žmonės, negalintys išgyventi iš savo profesijos, rinktųsi galimybę pradėti savo verslą, tačiau ir čia – jokio proveržio: „Jokių apčiuopiamų lengvatų pradedantiesiems nėra. O juk galima būtų pradėjusius verslą bent pusmečiui ar metams išleisti mokesčių atostogų.“
E.Gentvilas skeptiškai vertino kolegos konservatoriaus Kęstučio Masiulio siūlymą priimti įstatymą, kuris įpareigotų paskatinti grįžtančiuosius iš emigracijos į Lietuvą: „Dabar yra paskata išvažiuoti, o dar privalėtume paskatinti sugrįžti ir už tai sumokėti. Pirmiausia, privalome subalansuoti šalies ekonominį gyvenimą ir mažinti socialinę atskirtį, o ne dar labiau stiprinti policinę valstybę. Tai sakiau ir sakysiu, nors premjerui Sauliui Skverneliui ir labai nepatinka. Jis, matyt, kitaip [valstybės] nesupranta – tik apsistatyti ministerijų lygmenyje policininkais.“
Greitų sprendimų rasti neįmanoma
Apie vyriausybės planus emigracijai pažaboti LRT.lt bandė pasikalbėti su pačiu S.Skverneliu. Tačiau jo atstovas spaudai perdavė, kad premjeras neturi laiko apie tai kalbėtis.
Viena įtakingiausių valdančiųjų „valstiečių“ atstovių, Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė pripažino, kad emigracija – viena skausmingiausių problemų, tačiau jai pažaboti greitų sprendimų tikėtis neįmanoma.
„Tie emigrantų iš Lietuvos skaičiai glumina kiekvieną. Sprendimų reikia daug. Bet aš optimistiškai žiūriu į ateitį. Visi susitelkę privalome ieškoti būdų emigracijai mažinti, nes beviltiškai verkti neišeina. Reikia veikti“, – įsitikinusi R.Baškienė.
Ji teigė mananti, kad tos priemonės, kurios buvo numatytos, tvirtinant 2018 m. šalies biudžetą, turėtų prisidėti prie emigracijos mastų pažabojimo. „Valstiečių“ atstovė tikisi, kad parama jaunoms šeimoms, vadinamieji vaikų pinigai ir kitos socialinės priemonės turėtų paskatinti tėvynainius likti namie.
Politikai dar turėjo iliuzijų, kad jaunimas pasilakstys ir grįš, nes atseit Tėvynė šaukia. O ji nešaukia. Ji atstūminėja, – E.Gentvilas
Tėvynė ne šaukia, o atstūminėja
Vertindamas buvusių valdžių, kuriose yra dirbę ir liberalai, pastangas mažinti emigraciją, E.Gentvilas sutiko, kad visi planai ar priemonės likdavo tik planais: „Buvo galvojama, kad štai – įstojome į Europos Sąjungą ir emigracija baigsis. O nesibaigė, tik labiau spartėja. Politikai dar turėjo iliuzijų, kad jaunimas pasilakstys ir grįš, nes atseit Tėvynė šaukia. O ji nešaukia. Ji atstūminėja. Todėl sutinku, kad mes visi – ir partijos, ir Seimas, ir prezidentė – kalti, kad emigracija tik didėja, tačiau visų galimų priemonių svertai jai mažinti – vyriausybės rankose.“
E.Gentvilo įsitikinimu, reikėtų kuo greičiau atkurti „socialinį balansą“ – kad algos būtų didinamos ne kokiai nors vienai išskirtinei dirbančiųjų grupei, o visiems ir kad nesijaustų didelis atotrūkis tarp atlyginimų. Seimo narys taip pat mano, kad būtina palengvinti sąlygas verslo naujokams. Galbūt kai kam ir nepasiseks iš pirmo karto pradėti verslo, tačiau pradedantieji pamatys, kad sąlygos verslui palankios, kad pirmosios įmonės bankrotą lėmė galbūt nepatyrimas, gal kitą kartą bus galima išvengti klaidų.
Liberalų lyderis pastebėjo, kad ekonomikos proveržiui trukdo ir iki šiol nesumažėjusi biurokratų armija. Jis prisiminė, kad praėjusį rugsėjį premjeras S.Skvernelis buvo pasikvietęs pietų ir prašė artėjančioje Seimo sesijoje paremti valstybės tarnybos reformos įstatymų paketą.
„Mes tikrai turėjome gerų norų paremti vyriausybę, tačiau Seimo iki šiol nepasiekė jokie valstybės tarnybos reformos įstatymų projektai, o didžioji jos reformatorė – vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasipustė padus ir pabėgo iš vyriausybės. Suprantu, kad per metus stebuklų tikėtis neįmanoma, tačiau bent nedidelis pasisukimas emigracijos mažinimo ir kitų svarbių reformų link tikrai buvo įmanomas“, – tvirtino E. Gentvilas.
Kyla pavojinga emigracijos banga – bėga profesionalai
Socialdemokratų lyderis, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad emigracija įgauna vis grėsmingesnį charakterį ir mastus, nes Lietuvą palieka aukštos kvalifikacijos specialistai – medikai, mokslininkai, mokytojai.
„Juk viešojo sektoriaus atlyginimai nekeliami jau dešimt metų, nors kainos auga nuolat. Per ankstesnės emigracijos bangas išvyko mažiau kvalifikuoti žmonės, kurių sustabdyti buvo tiesiog neįmanoma, nes minimali alga užsienyje kelis kartus didesnė už esančią Lietuvoje ir jiems to išgyventi pakakdavo. Dabar gi jau gresia rimtas protų nutekėjimas. Ir po tokios emigracijos bangos bus labai sunku atsitiesti“, – įsitikinęs Socialdemokratų partijos pirmininkas.
G.Paluckas prisiminė, kad buvęs socialdemokratų lyderis, velionis prezidentas Algirdas Brazauskas, vadovaudamas vyriausybei, buvo nurodęs kurti emigracijos pažabojimo strategiją, tačiau ji liko biurokratų stalčiuose.
„Yra duomenų, kad kai kurios įmonės, turinčios kasmetinio pelno apie 50–70 mln. eurų, savo darbuotojams moka po 569 eurus, neatskaičius mokesčių, o galėtų mokėti tikrai daugiau, tačiau nėra jokių svertų jas paspausti – profsąjungos silpnos, protestavimo tradicijų nėra. Dar blogiau, kad šeimos politika – tik fragmentiška, o, jei būtų kitaip, tėvai vien dėl vaikų gerovės neišvažiuotų“, – įsitikinęs G.Paluckas.
G.Paluckas atkreipė dėmesį ir į psichologines emigracijos aplinkybes – žmonės jaučiasi nereikalingi, jų niekas negina, iš darbdavių itin retai sulaukia gero žodžio ar paskatinimų.
Jis pripažino, kad, būdami valdžioje socialdemokratai beveik nieko nepadarė, kad emigracija būtų stabdoma – šeimos politika, švietimo ir kitos svarbios reformos buvo paaukotos dėl koalicijos su Darbo partija: „Buvo sąmoningai nusišalinta nuo svarbių reformų ir jokios įtakos emigracijos mažinimui mūsų partija neturėjo. Tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės.“
G.Palucko įsitikinimu, būtina pagaliau įsiklausyti, ką sako mokslininkai ir jų sociologinių tyrimų rezultatai – šeimos politikos ir švietimo reformos yra pagrindiniai emigracijos stabdymo svertai.
„Dabar gi – darželių nėra, už popamokinį vaikų ugdymą reikia mokėti, švietimo kokybė daug ko netenkina ir visi jau mokyklos suole ruošiami, kad kažkur reikės važiuoti studijuoti. Vyriausybės programą kritikavome, kai ji dar tik buvo rengiama, nes joje net nėra žodžio „emigracija“. Buvo aiškinama, esą ji ištirpsta horizontaliai visose kitose priemonėse. Bet tos priemonės, kaip matome, nėra efektyvios“, – kalbėjo G.Paluckas.
Jis atkreipė dėmesį ir į psichologines emigracijos aplinkybes – žmonės jaučiasi nereikalingi, jų niekas negina, iš darbdavių itin retai sulaukia gero žodžio ar paskatinimų. Pagaliau tikėjimo savo valstybės perspektyva žmonėms neteikia ir dažnėjantys įvairūs draudimai, kurių, anot socialdemokratų lyderio, ateityje gali tik daugėti.
„Todėl ir pasirinkome opoziciją, nes bet kokie raginimai ar prašymai pasitarti dėl skaudžių dalykų atsimušdavo kaip į sieną. Įsigali demokratūra – kai mūsų daugiau ir mes padarysime. Kitaip tariant, dabartinė valdžia elgiasi kaip sena nomenklatūra, siekdama bet kokia kaina išlikti“, – teigė socialdemokratų lyderis.
Takai į emigraciją praminti jau platūs
Socialdemokratas Algirdas Sysas, praėjusios kadencijos Seime vadovavęs Socialinių reikalų ir darbo komitetui, prisipažino, kad emigracijos mastai jo jau nebestebina. Jis įsitikinęs, kad, kol nebus pakelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir iš esmės nebus imtasi socialinių reformų, keliai į emigraciją tik dar labiau platės.
„Mūsų buvęs lyderis Algirdas Butkevičius, inicijuodamas naują Darbo kodeksą, aiškino, kad jis padės sukurti 85 tūkst. naujų darbo vietų; intensyviai bendravo su verslininkais. Dabar matome to rezultatus. Dėl to jaučiuosi kaltas, nors, kaip komiteto pirmininkas, dažnai prieštaraudavau, bet kas iš to“, – apgailestavo A.Sysas, pripažindamas, kad A.Butkevičiaus ir ankstesnių vyriausybių politika buvo neteisinga, todėl emigracija ir didėja.
Seimo narys abejojo, ar galima būtų rasti greitai padedančių „vaistų“ emigracijai mažinti, ir Lietuvą lygino su Airija, kuri irgi buvo stipriai „nukraujavusi“ dėl intensyvios emigracijos. Airiai į tėvynę pradėjo grįžinėti tik po dvidešimties ar daugiau emigracijoje praleistų metų.
A.Sysas neneigė, kad ir jo dukra, baigusi studijas Prancūzijoje, darbo Lietuvoje nerado. Susikrovė lagaminus ir išvažiavo. Dabar dirba Briuselyje.
Numatytos priemonės – varganos
Buvęs konservatorių socialinių reikalų ir darbo ministras, parlamentaras Rimantas Dagys antrino kolegoms, kad S.Skvernelio vyriausybės numatytos priemonės emigracijai mažinti kol kas – tik simboliškos: „Numatyta, kad jaunos šeimos galės pasinaudoti būsto paskolų lengvatomis (ketinama kompensuoti dalį palūkanų), tačiau tam kitų metų biudžete numatyti tik 2 mln. eurų. Vadinamieji vaiko pinigai – irgi tik 30 eurų. Tokia suma tikrai nemotyvuoja vaikus auginti Lietuvoje. Štai mūsų kaimynai lenkai už pirmą vaiką šeimoms skiria 150 eurų ir sumos auga, daugėjant vaikų.“
Paklaustas, kodėl jo partija ir kitos partijos, būdamos valdžioje, nesiėmė būtinų priemonių emigracijai stabdyti, R.Dagys tvirtino nuolatos apie tai kalbėjęs, tačiau esą visi praregėjo tik tuomet, kai Lietuvoje ėmė stigti darbo jėgos. Tik, deja, pasak politiko, verslininkai mieliau už minimalią algą priima darbininkus iš trečiųjų šalių.
Vertindamas kaimyninių šalių patirtį, mažinant emigraciją, konservatorius pastebėjo, kad Vengrija jau turi Šeimos ir Žmogiškųjų išteklių ministerijas. Lenkijoje irgi veikia panašios institucijos.
„Lietuvoje Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje už šeimos politiką atsakingi trys pareigūnai, o emigracijos politika iš esmės neužsiima niekas. Vidaus reikalų ministerija tik ant sienos registruoja tuos, kurie išvyksta, ir tuos, kurie parvyksta. Argi jaučia mūsų emigravę tautiečiai, kad jie laukiami Tėvynėje? Negana to, patys tarpusavyje tik pykstamės ir keikiame vieni kitus – ir politikai blogi, ir žiniasklaida bloga. Visi blogi. Tai, kas tokioje valstybėje norėtų gyventi?“ – svarstė R.Dagys.
Jis tvirtino, kad pradėta pensijų pertvarka irgi nieko neduos, nes valdantieji nepradeda mokesčių reformos. Planuojamas pensijų indeksavimas, anot konservatoriaus, skurdo spąstuose gyvenančius pensininkus tik apgins nuo infliacijos, bet iš skurdo neišvaduos.
„Todėl jauni žmonės matydami, kad jie Lietuvoje negalės net normalios pensijos užsidirbti, ir emigruoja. Kitaip tariant, būtina kuo greičiau imtis plataus masto reformų. Gerai pastaruoju metu tik viena – apie emigraciją, kuri tik didėja jau nuo 1998 m., imta jau garsiai kalbėti“, – ironizavo R.Dagys. Tačiau jis pripažino, kad jo atstovaujama partija taip pat nesugebėjo suvaldyti emigracijos.
Konservatorius atviravo, kad neturėtų ką pasakyti, jei kuris nors iš jo vaikų nuspręstų emigruoti dėl mažų atlyginimų. Vienas R.Dagio sūnus – jau mokslų daktaras, kitas – studijuoja doktorantūroje. Tačiau uždirba jie, anot parlamentaro, mažiau nei neseniai buvo padidintos algos prokurorams ir kitiems teisėsaugininkams.
„Lietuva savo emigracijos mastais – jau unikali valstybė. Nežinau kitos tokios šalies, kuri per dvidešimt metų būtų praradusi apie 800 tūkst. žmonių“, – pesimistiškai kalbėjo R.Dagys.
