„Praėjusieji metai Didžiojoje Britanijoje vertinami neigiamai, dažniausiai kalbama apie referendumą dėl šalies išstojimo iš ES. Taip pat diskutuojama apie referendumo pasekmes – smukusį svaro kursą, didėjantį rasinių nusikaltimų kiekį.
Netgi kultūriniame šalies gyvenime, prisiminus praeinančius metus, vyrauja tamsios spalvos: šiais metais mirė itin daug muzikos pasaulio žvaigždžių. Britams muzika, filmai, kultūra yra svarbūs gyvenimo aspektai, todėl jie jautriai sureagavo į Davido Bowie, netikėtą grupės „Wham“ vokalisto George'o Michaelio mirtį. Vienas įsimintiniausių gerų praėjusių metų nutikimų – geras Britanijos pasirodymas Rio olimpinėse žaidynėse“, – praėjusių metų atgarsius Britanijoje vardija P.Kaliačius.
Laukia dar blogesni metai?
Būtent 2017-aisias Britanija pradės oficialias išstojimo iš ES derybas, todėl vėl tikimasi svaro nuvertėjimo, kainų augimo, tolesnės nežinios dėl ES piliečių statuso šalyje.
Pasak P.Kaliačiaus, dauguma žmonių Jungtinėje Karalystėje juokaudami klausia – ar gali būti dar blogesni metai nei praeinantieji? Tačiau, kaip pažymi pašnekovas, nereikia pamiršti, kad būtent 2017-aisias Britanija pradės oficialias išstojimo iš ES derybas, todėl vėl tikimasi svaro nuvertėjimo, kainų augimo, tolesnės nežinios dėl ES piliečių statuso šalyje.
„Britai taip pat pamatys, ar jų pasėta euroskepticizmo sėkla pasklis kitose ES šalyse. Svarbūs rinkimai vyks Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, kur populiarėja euroskeptiškos jėgos. Tiek kalbant apie ateinančius, tiek apie praeinančius metus, įžvelgti kažką optimistiško yra ganėtinai sunku“, – kalba P.Kaliačius.
Paklaustas, ar jau nurimo lietuvių ir kitų imigrantų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, baimės dėl jų likimo po šalies išstojimo iš ES, pašnekovas sako, kad nurimti dėl to dar per anksti.
„Šalies premjerė Theresa May vis dar atsisako patvirtinti imigrantų statusą po šalies išstojimo iš ES. Žmonės, ypač tie, kurie Britanijoje gyvena daugelį metų, mano, kad jų niekas nebandys išprašyti. Daug mano pažįstamų lietuvių Britanijoje turi nekilnojamojo turto, yra sukūrę šeimas su kitataučiais, todėl sunku įsivaizduoti masines deportacijas. Tačiau spaudoje pasirodo pranešimų apie institucijų nenorą bendradarbiauti su imigrantais iš ES šalių.
Neseniai teko skaityti straipsnį, kuriame Olandijos pilietė skundėsi nereikalingomis biurokratinėmis užkardomis, su kuriomis jai teko susidurti, prašant Didžiosios Britanijos paso nepaisant to, kad ji šalyje gyvena daugiau nei 20 metų, yra ištekėjusi už brito ir turi vaikų. Taigi negalime sakyti, kad viskas vyks automatiškai ir labai gerai susiklostys. Visos imigrantų bendruomenės yra ganėtinai stipriai susirūpinusios dėl savo ateities Britanijoje, nes ji nėra aiški“, – tvirtina P.Kaliačius.
