T. Drąsutavičiaus teigimu, didžiausias pliusas Lietuvoje – sveikatos apsauga. Didžiojoje Britanijoje, norint tapti gydytoju, tereikia mokytis 3-4 metus, kai Lietuvoje – apie 9.
Tas skirtumas, pasak jo, yra žymus, ir pasakymas, kad Anglijoje paracetamolis – vaistas nuo visų ligų esą yra teisingas.
T. Drąsutavičius priduria, kad ir darbą Didžiojoje Britanijoje rasti dabar ne taip lengva kaip prieš 10 metų.
„Man buvo atsitikimas, kad aš negirdėjau viena ausimi. Paprasčiausiai buvo užsikišusi ausis. Tai – lengva procedūra, kur kiekvienoje Lietuvos poliklinikoje tau paprasčiausiai išvalo tą ausį ir ta procedūra trunka 20 min. Man užrašė procedūros atlikimą po 2 mėn. Iki tol aš puse ausies visiškai negirdėjau. Į tą faktą jie visiškai neatsižvelgė, ir man teko ieškotis privačios rusų klinikos, susimokėti pinigus, kad vėl galėčiau girdėti. Čia ne vienas atvejis“, – pasakoja grįžęs emigrantas.
Darbą Didžiojoje Britanijoje rasti ne taip lengva
Antras gyvenimo Lietuvoje pliusas, anot jo, – mokyklos ir darželiai.
„Norint vaiką leisti į padorų darželį, tau kainuos labai didelius pinigus. Geras darželis Londone kainuoja 1000 svarų per mėnesį vienam vaikui. Apie mokyklas aš jau nešneku.“ Mokslo kokybė bendrose mokyklose, pasak jo, tikrai prasta.
T. Drąsutavičius priduria, kad ir darbą Didžiojoje Britanijoje rasti dabar ne taip lengva kaip prieš 10 metų: „Dabar tokia padėtis, kad ir darbo ne taip apstu, nes, atsidarius sienoms su tais pačiais rumunais ir vengrais, padaugėjo darbo jėgos, kuri ne tik už minimumą, bet ir už pusę minimumo dirbs. Dabar yra būtinybė mokėti kalbą, turėti šiokį tokį išsilavinimą, jei nori susirasti darbą. Tikrai su darbais šiuo metu nėra lengva.“
Liko dėl šeimos
T. Drąsutavičius sako neturėjęs minčių grįžti, bet, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, teko. Adaptuotis gimtinėje, kaip jis pasakoja, buvo sunku. Darbą susirasti jam sekėsi sunkiai, tad iš pradžių T. Drąsutavičius ėmėsi individualios veiklos.
T. Drąsutavičui buvo kilę minčių vėl emigruoti, bet sulaikė šeima.
Pasak jo, reikėjo didelių valios pastangų tam, kad vėl Lietuvoje pradėtų viską kurti nuo nulio. T. Drąsutavičui buvo kilę minčių vėl emigruoti, bet sulaikė šeima. „Žmona laukėsi – nenorėjau vaikų Anglijoje auginti. Nenorėjau, kad jie prarastų tą tautinį identitetą,“ – sakė jis.
Galiausiai jam pavyko įsitvirtinti, ir po kurio laiko A. Drasutavičius sulaukė darbo pasiūlymų. Sprendimo likti Lietuvoje grįžęs emigrantas nesigaili – dabar sako susikūręs tokį gyvenimą, kokį ir nori turėti „Aš patenkintas tuo, ką turime“, – reziumuoja T. Drąsutavičius.
