„Man tai – stebuklas! Cepelinai tokie skanūs, o namie niekas jų negamina“, – nostalgiškai taria viena iš programos „Lietuvių išeivijos studentų stažuotė“ (LISS) dalyvių. Išeivių vaikai pagal šią programą į Lietuvą atvažiuoja jau ketvirtus metus.
Šiemet lietuviško kraujo turintys studentai į mūsų šalį atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados. Pirmąją savaitę jaunuoliai praleido Kaune, Vytauto Didžiojo Universiteto kursuose ir kultūrinėse programose, dar penkias savaites praktikuosis įvairiose Vilniuje įsikūrusiose organizacijose.
„15min“ susipažino su keliais jaunuoliais ir išklausė jų šeimų istorijas.
Į Lietuvą – kone kasmet
20-metės Indrės Bielskutės seneliai iš mamos pusės Antrojo pasaulinio karo metu iš Lietuvos pabėgo į JAV, ten ir gimė Indrės mama, kuri vėliau susipažino su būsimu Indrės tėčiu. Jo tėvai taip pat karo metu emigravo iš Lietuvos, pirmiausia į Vokietiją, kur ir gimė Indrės tėtis, o iš ten keliavo į Ameriką. Indrės tėtis turi Lietuvos pilietybę, mama – ir Lietuvos, ir JAV. Indrė džiaugiasi, kad taip pat yra ir Lietuvos, ir JAV pilietė. Šeima šiuo metu gyvena Čikagoje.
Lietuvoje Indrė svečiuojasi jau pati nepamena kelintą – šeštą ar septintą – kartą, mergina čia atvyksta ne tik atostogauti ir aplankyti giminių bei draugų, bet ir edukaciniais tikslais.
„Prieš porą metų į Kauną atkeliavau su mainų programa – metus mokiausi Kauno Jėzuitų gimnazijoje, todėl Lietuva man yra visai ne svetima“, – pasakojo biologiją studijuojanti mergina.
Apie praktikos galimybes Lietuvoje studentei papasakojo draugai, kuriems jau teko dalyvauti šioje programoje. Mergina džiaugėsi, jog viešėdama Lietuvoje turi galimybę ne tik atlikti praktiką medicinos įstaigoje, bet ir gerai praleisti laiką su seniai matytais bei naujai surastais draugais, pasigrožėti Lietuva, dar geriau pažinti jos kultūrą.
Atvažiuoja tarsi į kaimą
Taip pat 20-mečio Luko Žibaičio močiutė iš mamos pusės Antrojo pasaulinio karo metais iš Lietuvos pabėgo į Torontą, kur susipažino su Luko seneliu, pagal kilmę vokiečiu. Čia gimė ir Luko mama, kuri šiuo metu turi Kanados pilietybę. Luko tėtis gimė Jurbarke, studijavo Kauno medicinos universitete, o vėliau medicinos mokslus tęsė Toronte, kur susipažino su Luko mama. Nors vaikino tėtis turi Lietuvos pilietybę, Lukas yra Kanados pilietis. Šiuo metu šeima gyvena Bostone (JAV).
Lukas pastebi, jog Lietuva nuo JAV ir Kanados skiriasi ne tik savo išsivystymo lygiu, bet ir gyvenimo tempu: „Amerikoje viskas moderniau, čia viskas atrodo ne taip nauja. Žinoma, Lietuva dar tik 20 metų nepriklausoma, o pokyčiai yra išties pastebimi. Ir gyvenimo būdas čia tarsi kaime, viskas ramiau, žmonės mažiau kalba. Man čia patinka“, – įspūdžiais apie Lietuvą dalinosi Lukas.
Lietuvoje visai kitokios medicinos praktikos galimybės. Mums leidžia būti operacinėje, iš arti stebėti gydytojų darbą.
Biologijos studentas savo ateitį sieja su medicina ir džiaugiasi, kad viešėdamas Lietuvoje turės galimybę „prisiliesti“ prie pacientų.
„Lietuvoje visai kitokios medicinos praktikos galimybės. Mums leidžia būti operacinėje, iš arti stebėti gydytojų darbą, padėti pacientams. Amerikoje viskas kitaip – jei imtum čiupinėti pacientą, kaip mat turėtum reikalų su policija!“, – juokdamasis apie skirtumus pasakojo Lukas.
Pilietybė neberūpi
21-erių Elžbietą Butėnas galima vadinti pirmos kartos emigrante. Mergina yra gimusi Vilniuje, tačiau iš tų laikų beveik nieko nepamena, nes būdama vos kelių metukų emigravo į JAV. Elžbietos tėtis yra mokslininkas chemikas, kartą jis susipažino su moterimi iš Vermonto, kuri pasiūlė jam atvykti keliems mėnesiams padirbėti Amerikoje. Ten vyrui buvo pasiūlytas nuolatinis darbas ir jis su visa šeima persikraustė į Vermontą.
„Tiesą sakant, nebežinau, ar dar turiu Lietuvos pilietybę. Kai suėjo keturiolika metų gavau amerikietišką pasą ir tapau visaverte JAV piliete, – sakė mergina. – Dabar visi mūsų šeimos nariai yra Amerikos piliečiai.“
Elžbieta su šeima į Lietuvą atvyksta kas porą metų. „Paprastai mes čia tiesiog atostogaujame – susitinkame su giminėmis ir draugais, keliaujame po miestus, užsukame į kaimą. Šįkart viskas bus kitaip – įdomu tuos pačius dalykus pamatyti kitomis akimis“, – prisiminimais ir naujais lūkesčiais dalinosi studentė.
Tiesą sakant, nebežinau, ar dar turiu Lietuvos pilietybę. Kai suėjo keturiolika metų gavau amerikietišką pasą.
Tarp Amerikos ir Lietuvos
20-ąjį gimtadienį Lietuvoje birželio 23 dieną atšventusio Tado Taraškevičiaus proprosenelė į Ameriką emigravo Pirmojo pasaulinio karo metais, ten gimė vaikino prosenelė. Ši, jau pasibaigus karui, sugrįžo į Lietuvą turėdama ir JAV pilietybę. Jos sūnus, Tado senelis, ir anūkė, Tado mama, gimė Lietuvoje, bet turėjo ir JAV pilietybę. Pats Tadas gimė Kaune, bet būdamas trijų metų su šeima vėl iškeliavo į Klyvlendą, JAV. Nors išvyko turėdami tik vizas, netrukus visa šeima gavo JAV pilietybes, bet prarado Lietuvos.
Dabar Tadas nori susigrąžinti Lietuvos pilietybę: „Labiausiai iš patriotiškumo. Ir dar dėl to, kad visada gerai turėti galimybę sugrįžti čia kaip visaverčiam piliečiui. Juk taip saugojau lietuvybę – paklausyk, tikrai gerai kalbu lietuviškai!“, – įrodinėjo vaikinas.
Tadas Lietuvoje pastarąjį kartą lankėsi būdamas maždaug vienuolikos metų. Vaikino teigimu, Lietuva labai pasikeitė į gerąją pusę.
„Nors daug neatsimenu, galiu pasakyti, kad Lietuva atsigauna, gražėja, – įspūdžiais dalinosi studentas. – Čia gyvenančio jaunimo ūpas – labai geras, tik vyresni žmonės kartais būna nemalonūs.“
Svarbu kalbėti lietuviškai
20-metės Žaros Kisieliūtės seneliai ir iš tėčio, ir iš mamos pusės į Ameriką emigravo Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir įsikūrė Čikagoje. Merginos tėvai susipažino jau daugiau nei 50 metų Amerikos lietuviams organizuojamoje „Dainavos“ stovykloje, Mičigano valstijoje. Žaros teigimu, visi šeimos nariai turi dvigubą pilietybę.
Mergina Lietuvoje yra buvusi tik kartą – prieš aštuonerius metus ir pastebi, kad šalis stipriai pasikeitusi. „Dabar viskas atrodo švariau ir gražiau, – pastebėjimais dalinosi studentė. – Labiausiai nuo Amerikos skiriasi transporto sistema – Lietuvoje labai daug vaikštome, o JAV visi visur važiuoja automobiliu.“
Žara džiaugėsi, kad galės ilgesnį laiką viešėti Lietuvoje, ypač dėl to, kad turės galimybę visą laiką kalbėti lietuviškai: „Namie nebūna daug galimybių – lietuviškai kalbame tik šeimoje.“
Jaučia nuoskaudą
Visi iš Amerikos į Lietuvą stažuotis atvykę studentai turi lietuviškas šaknis, kalba lietuviškai, bet ne visi gali būti Lietuvos piliečiai, nors to ir nori. Tie, kurie negali turėti Lietuvos pilietybės, neslepia kartėlio.
LISS projekto kuratorės Vaivos Ragauskaitės teigimu, Lietuvos valstybė su šiais jaunuoliais ir jų šeimomis elgiasi nesąžiningai.
„Yra nelygybė – juk jie visi vienodi, jie tik vaikai, kurie nekalti dėl to, kaip susiklostė jų šeimų likimai. Dabar išeina, kad dvigubą pilietybę gali turėti tik tie, kurie emigravo iki 1990 metų. Šiuo metu galiojantis įstatymas užsienyje gimusiems lietuvių vaikams dvigubą pilietybę leidžia turėti iki 21 metų, o po to turi pasirinkti tik vieną, – pasakojo 12 metų JAV gyvenusi V.Ragauskaitė. – Lygiai taip pat nesąžininga, kad iki 2006 metų Konstitucinio teismo nutarimo užsienio šalių pilietybes įgiję išeiviai galėjo išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pasą, o kas nespėjo – privalo pasirinkti tik vieną. Sunku suprasti, kodėl naujieji emigrantai yra diskriminuojami.“
Moters teigimu, gyvenant Europoje tai gali būti ne taip svarbu, tačiau išvykus į JAV pilietybės problemos turi didelės įtakos, kai žmogui reikia apsispręsti – grįžti ar negrįžti. Dauguma negrįžta.
