„Išgyvename emociškai labai sudėtingą laikotarpį. Svarbu, kad žmonės neužsidarytų savyje, būtų jautrūs kito išgyvenimams ir būtinai kreiptųsi pagalbos. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į vaikų emocinę būklę. Visose emocinės pagalbos linijose emocinę paramą teikia specialiai tam paruošti savanoriai ir profesionalūs psichologai. Visi gyventojai gali kreiptis pagalbos bendru trumpuoju telefonu 1809, kuris vienija nemokamas emocinės pagalbos linijas. Jų veiklai užtikrinti skirsime papildomą finansavimą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja valstybės paramos teikimą emocinės (psichologinės) pagalbos tarnyboms „Vaikų linija“, „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Jaunimo linija“, ,,Linija doverija“ ir „Tėvų linija“.
Nerimą keliančios tendencijos
Per karantiną be įprastų temų, kurios svarbios į „Vaikų liniją“ skambinantiems vaikams (santykiai su tėvais ir draugais, fizinė sveikata ir kt.), padažnėjo kreipimųsi, susijusių su baime dėl koronaviruso sukeltos situacijos, su tuo, kad beveik visą laiką tenka praleisti namuose. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, „Vaikų linijoje“ padaugėjo ir pokalbių, kuriuose išsakomos mintys apie savižudybę.
„Vaikai, kurie turėjo sunkumų jau iki pandemijos, susidūrė su naujais iššūkiais dėl nuotolinio mokymosi, santykių šeimoje ir pan., o sulaukti paramos iš aplinkos, kurioje anksčiau galėdavo rasti palaikymo, pavyzdžiui, iš suaugusiųjų mokykloje ar būreliuose gali gerokai mažiau. Taip pat dėl ribojimų paaugliai negali patirti teigiamų emocijų, bendraujant su bendraamžiais mokykloje ar popamokinėse veiklose, o toks bendravimas yra ypatingai svarbus ir reikalingas paauglystėje“, – teigia „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
„Vaikų linijoje“ 2021 m. dažniausios konsultacinių pokalbių temos buvo: savižudybės rizika (18 proc.), santykiai su tėvais (15 proc.), santykiai su draugais (12 proc.), fizinė sveikata (10 proc.), laisvalaikis ir užimtumas (9 proc.), baimė ir nerimas (8 proc.), fizinė prievarta (8 proc.).
Pasak Paramos vaikams centro vadovės psichologės psichoterapeutės Aušros Kurienės, per pandemiją į „Tėvų liniją“ tėvai skambina vis prastesnės emocinės būsenos: yra pervargę, jaučiasi bejėgiškai, sunkiau susivaldo apimti neigiamų emocijų, labiau nerimauja dėl šeimos ir vaikų savijautos, elgesio, sveikatos, nežino kaip elgtis su kenčiančiais dėl karantino vaikais.
„Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas liūdnas – pasikalbėkite, išklausykite, padėkite jam išsakyti rūpesčius, paguoskite ir nuraminkite. Neskubėkite vaiko linksminti. Labai svarbu neignoruoti jo jausmų, o padėti išreikšti ir tinkamai suvokti jausmus, net jei vaiko liūdesio priežastys jums atrodo vaikiškos, juokingos ir nesvarbios. Vaikus visada geriausiai gydo ir geriausiai jiems padeda artimas ryšys, dėmesys, nuoširdus bendravimas, kokybiškai, be skubėjimo kartu praleistas laikas“, – sako A.Kurienė.
Darbo padaugėjo visoms emocinės paramos linijoms
Per metus emocinės paramos linijos atsiliepia į daugiau kaip 200 tūkstančių skambučių, vidutiniškai apie 500 per dieną. Prasidėjus pandemijai, visose linijose pailgėjo pokalbių trukmė, padaugėjo konsultacinių skambučių, stebimas pasikeitęs skambučių pobūdis, t. y. labai daug skambučių, susijusių su nerimu dėl koronaviruso sukeltos situacijos. Šios tendencijos itin sustiprėjo per antrąjį karantiną, kai Lietuvoje smarkiai išaugo per dieną nustatomų naujų susirgimų COVID-19 skaičius.
Daugiausiai skambinančiųjų sulaukia bei į daugiausiai skambučių atsiliepia ,,Vaikų linija“, dirbanti 12 val. per parą. 2020 m. Vaikų linijos“ konsultantai atsiliepė į beveik 116 tūkst. skambučių (atsiliepiamumo procentas buvo 75 proc.). Per 2021 m. sausio-kovo mėnesius „Vaikų linija“ atsiliepė į 20 tūkst. skambučių. Šios linijos pasiekiamumas taip pat buvo didžiausias iš visų emocinės pagalbos linijų – 80 proc. „Vaikų linijoje“ per karantiną nuo 2,9 minutės iki 3,7 minutės pailgėjo pokalbių trukmė. Karantinų metu išaugo pagalbos pokalbiais internetu poreikis, todėl „Vaikų linija“ pailgino šio pagalbos būdo darbo laiką. Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Vaikų linijos“ konsultantai pokalbiais internetu su vaikais bendravo 576 valandas, įvyko 783 pokalbiai.
Skirtas padidintas finansavimas emocinės pagalbos linijoms
2020 m. Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijai emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu teikimui skirta 480 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, o siekiant didinti emocinės pagalbos prieinamumą COVID-19 pandemijos metu, papildomai 60 tūkst. eurų buvo skirta plėtoti emocinės (psichologinės) paramos linijų susirašinėjimo internetu sistemą. 2021 m. emocinės (psichologinės) pagalbos telefonu bei internetu teikimui skirta 602 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, iš jų 140 tūkst. eurų papildomai skirta emocinei (psichologinei) pagalbai susirašinėjant internetu teikti. Taip pat šiemet pagalbos linijoms dar planuojama papildomai skirti apie 57 tūkst. eurų.
Kur kreiptis emocinės paramos ir pagalbos?
Lietuvoje veikia psichologinės pagalbos platforma pagalbasau.lt. Tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kur vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą: psichikos sveikatos centrus, emocinės paramos tarnybų kontaktus, skubią pagalbą ir kitą su psichikos sveikata ir pagalba susijusią reikalingą informaciją.
Bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, įdiegta trumpoji emocinės pagalbos linija 1809, kuri vienija visas nemokamas emocinės pagalbos linijas: „Vaikų liniją“, „Jaunimo liniją“, „Tėvų liniją“, „Sidabrinę liniją“, „Vilties liniją“, „Pagalbos moterims liniją“.
