Vilniečiai jau pastebėjo, kad rytais nuo 9 iki 11 val., dienomis nuo 14 iki 17 val. ir naktimis iš karšto vandens čiaupo bėga vėsesnis vanduo. „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas aiškina paprastai: prasidėjus ekonominei krizei bendrovei nesisekė daugiabučių administratorių priversti taupyti šilumos energijos, todėl buvo įrengta nuotoliniu būdu valdoma sistema, kuri nuo lapkričio 2-osios ir reguliuoja karšto vandens temperatūrą daugiabučiuose namuose.
„Naktį karšto vandens temperatūra mažinama, paryčiais didinama. Bet kadangi pastatai yra įvairūs, jau antrą savaitę deriname sistemas. Tie, kurie norės, kad jiems būtų tiekiamas aukštesnės temperatūros vanduo, jį gaus, bet dėl to būtina kreiptis į bendrovės darbuotojus“, – teigė R.Germanas.
Anot pašnekovo, kadangi karštam vandeniui paruošti bus naudojama mažiau kilovatvalandžių šilumos energijos, gyventojai galės sutaupyti. Sutaupys ir „Vilniaus energija“, nes jai reikės pirkti mažiau dujų.
Tačiau R.Germanas neatsakė į klausimą, ar pajus taupymo naudą tie gyventojai, kuriems teks sunaudoti daugiau karšto vandens, mat kai vanduo savaime vėsesnis, jo nebereikia maišyti su šaltu.
Perspėja dėl legioneliozės
Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas karštas vanduo visoje karšto vandens tiekimo sistemoje turi būti 50–60 laipsnių temperatūros.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Anot A.Razmienės, higienos normos yra nustatytos, kad vandenyje nesidaugintų legionelės. |
„Tokios higienos normos yra nustatytos dėl vienintelės priežasties – kad vandenyje nesidaugintų legionelės ir būtų užkirstas kelias legioneliozei. Legionelių bakterijos dauginasi vandens temperatūrai esant 20–50 laipsnių, o žūsta tik pakaitinus vandenį iki 60 laipsnių“, – sakė A.Razmienė.
Anot specialistės, legionelių aptinkama ir 55 laipsnių vandenyje, tad, jeigu tiekiamas vanduo bus tik 40 laipsnių, pasekmės gali būti skaudžios. Legionelėmis apsikrėtęs žmogus gali susirgti legionierių liga (legioneline pneumonija). Bakterijos į organizmą patenka įkvėpus vandens aerozolio – itin smulkių, nematomų vandens lašelių, susidarančių vandeniui atsitrenkus į kietus paviršius. Šią vasarą nuo legionelių sukeltos pneumonijos Vilniuje mirė vienas žmogus. Legionelės platina ir Pontiako karštligę, kuri primena gripą ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Ja dažnai serga maži vaikai.
E.Germanas kategoriškai nesutinka, kad vėsesnis vanduo gali tapti legioneliozės protrūkio priežastimi. „Tam, kad prasidėtų legionelių protrūkis, reikia dviejų dalykų – nepakankamai karšto ir stovinčio vandens. Kadangi stovinčio vandens nėra, tai nėra ir legionelių“, – įsitikinęs R.Germanas.
A.Razmienės teigimu, Visuomenės sveikatos centras tik iš gyventojų sulaukęs skundų dėl vėsaus vandens tiria, ar vandenyje nesiveisia legionelės ir kitos užkrečiamąsias ligas sukeliančios bakterijos. Gyventojai dėl vandens temperatūros gali skųsti ir Valstybinei energetikos inspekcijai.
