Tai, kad toks mechanizmas jau kuriamas, patvirtino ir EP komitetų posėdyje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė.
Tokias pozicijas išsakė ir teisėjų persekiojimą bendrame EP Užsienio reikalų bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų posėdyje pristačiusios teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė ir generalinė prokurorė
Posėdžiui pirmininkavęs Juanas Fernando Lópezas Aguilaras pabrėžė, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę ne tik Lietuvos teisėjams, bet ir pamatinėms Europos Sąjungos vertybėms.
„Šie veiksmai kelia grėsmę ne tik susijusiems teisėjams, prokurorams ar tyrėjams, bet jie veikia bendrąsias Europos Sąjungos vertybes (...) tokias kaip teismų nepriklausomumas ir teisės viršenybė“, – sakė jis.
„Tai yra europinės svarbos klausimas, tai nėra tik Lietuvos problema, ji susijusi su teismų nepriklausomumo apsauga ir vertybėmis visoje Europos Sąjungoje“, – pažymėjo posėdžio pirmininkas.
E.Dobrovolska: būtinas vieningas atsako mechanizmas
Pirmoji kalbėjusi E.Dobrovolska pabrėžė, kad Lietuva Rusijos veiksmus laiko neatitinkančius tarptautinės bendruomenės, kuriai ši šalis priklauso, principams.
„Šiuos Rusijos veiksmus mes laikome neatitinkančiais teisės viršenybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principų. Jais negerbiama Lietuvos nepriklausomybė ir sukuriamos sąlygos persekioti savo konstitucinę pareigą atliekančius teisėjus“, – sakė ministrė.
Ji taip pat pažymėjo, kad praktiniai veiksmai yra reikalingi tam, kad Europos Sąjungos piliečių laisvė nebūtų apribota remiantis neteisėtais arba politiškai motyvuotais ekstradicijos reikalavimais.
Teisingumo ministrės teigimu, būtų itin svarbu sukurti efektyvią ir bendrą visai ES priemonę, kaip reaguoti į tokius reikalavimus.
„Mes kviečiame Europos Komisiją ateityje skelbiamose ekstradicijos paraiškų gairėse pasiūlyti bendrą būdą atremti potencialiai neteisėtus ir politiškai motyvuotus piliečių išdavimo trečiosioms šalims prašymus. Tai būtų labai reikalingas ir patogus įrankis mūsų piliečių apsaugai“, – sakė E.Dobrovolska
„Tai yra visos Europos Sąjungos puolimas, jos teisinės ir vertybinės sistemos puolimas. Jei trečioji šalis gali imtis tokių veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, tuomet, nėra jokios garantijos, kad panašūs kaltinimai nebus pareikšti ir kurios kitos šalies teisėjui, prokurorui ar valstybės narės piliečiui“, – teigė ji.
„Nors Interpolas yra naudingas tarptautiniam bendradarbiavimui, tačiau negali būti nekreipiama dėmesio į tai, kad kai kurios šalys sistemiškai juo naudojasi politiniams tikslams“, – pridūrė ministrė.
Šalys privalo būti vieningos
Vėliau kalbėjusios S.Rudėnaitė ir N.Grunskienė pažymėjo būtinybę šalims palaikyti viena kitą ir pasiekti vieningą poziciją.
„Laisvė, demokratija ir teisinė valstybė – tai Europos Sąjungos pamatinės vertybės. Tuo tarpu, dabar Lietuvos teisėjų ir kitų pareigūnų, dalyvavusių Sausio 13-osios bylos nagrinėjime, jų šeimos narių teisė į laisvą judėjimą yra suvaržyta“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje imtasi visų priemonių tam, kad būtų apsaugoti Rusijos persekiojami teisėjai, prokurorai, jų šeimos nariai.
„Tačiau už Lietuvos ribų, tik ES institucijų ir valstybių narių vienybė, tik be išimties visų ES narių vieninga pozicija (...) kad politiškai motyvuota ekstradicija negali būti vykdoma, leis sutrukdyti Rusijos Federacijai vykdyti tokius politiškai motyvuotus baudžiamojo persekiojimo veiksmus“, – tvirtino S.Rudėnaitė.
Šią poziciją palaikė ir N.Grunskienė, kuri teigė, kad Generalinės prokuratūros veiksmų nepakanka norint apsaugoti teisėjus ir kitus pareigūnus.
„Būtina imtis konkrečių veiksmų stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą“, – sakė ji.
Generalinė prokurorė taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga privalo užtikrinti, kad kovai su nusikaltimais skirtos priemonės nebūtų naudojamos politiniais tikslais.
„Prašome Europos Parlamentą dar kartą įvertinti susiklosčiusią padėtį ir imtis tų iniciatyvų ir priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias neteisėtiems užsienio valstybės veiksmas ir užtikrintas nepriklausomo teisingumo vykdymas bei teisės viršenybė“, – teigė N.Grunskienė.
Europos Komisija žada naujas gaires
Posėdyje dalyvavusi Europos Komisijos atstovė Despina Vassiliadou tvirtino, kad iki metų pabaigos turėtų būti sukurtos naujos gairės, kaip ES šalys turėtų apsisaugoti nuo jų pareigūnų persekiojimų ir reaguoti į panašaus pobūdžio ekstradicijos prašymus.
„Labai aiškiai išgirdome, ką sakė Lietuvos atstovai (...) mes tikrai sieksime padaryti kažką konkretaus, mes jau dirbame, mes tikrai suprantame kaip yra iš tikrųjų ir mintis yra sukurti kokį nors mechanizmą tarp valstybių narių“, – patikino ji.
„Tai reikštų, kad jei šalis sužino, jog teisėjai, prokurorai ar bet kokie kiti asmenys yra persekiojami, prašoma juos išduoti dėl politinių motyvų, ji informuos kolegas kitose valstybėse narėse tam, kad būtų užkirstas kelias tokiai ekstradicijai“, – naująjį mechanizmą aiškino D.Vassiliadou.
Ji pabrėžė, kad į šią problemą Komisija žiūri „labai rimtai“ ir siekia atlikti visas reikalingas konsultacijas, kad pateiktų „veiksmingas ir prasmingas gaires“.
„Tam, kad ta sistema būtų veiksmingesnė mes jau dirbame, dabar vyksta konsultacijų procesas su valstybėmis narėmis. Eurojustas, Europos Teismų tarybų tinklas sureagavo ir tikimės iki metų pabaigos jau turėti rezultatą“, – teigė EK atstovė.
„Mes labai aiškiai išgirdome jūsų signalą, esame pasirengę veikti ir iki metų pabaigos būsime pasiruošę“, – užtikrino ji.
Europos atsakas – tvirtos vertybės
Vieno iš posėdžio komitetų – Užsienio reikalų – vicepirmininkė Željina Zovko sakė neabejojanti, kad byla, kurią pradėjo Rusijos tyrimų komitetas yra politiškai motyvuotas.
„Negalima abejoti, kad byla, kurią pradėjo Rusijos tyrimų komitetas prieš Lietuvos teisėjus, tyrėjus ir prokurorus (...) yra politiškai motyvuotas veiksmas ir tai yra išpuolis prieš teismų nepriklausomumą. Tai yra vienas iš svarbiausių principų, kuriais yra pagrįsta ES teismų sistema“, – teigė ji.
Ž.Zovko taip pat pabrėžė, kad didelį nerimą kelia ir Rusijos ketinimai piktnaudžiauti Interpolo sistema ar kitais tarptautiniais bendradarbiavimo susitarimais, siekiant politinių tikslų.
„Šiame kontekste, manau, vienintelis atsakas, kurį galėtų duoti Europos Sąjunga – išlikti tvirtiems savo vertybių atžvilgiu ir griežtai reikalauti, kad Rusija laikytųsi savo įsipareigojimų ir prievolių, kuriuos laisva valia prisiėmė pagal tarptautinę teisę“, – sakė Kroatijos atstovė.
Rusijos teisėsauga pernai gruodį pranešė, kad Sausio 13-osios byloje nuosprendį paskelbusiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams už akių pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo, ir ketino skelbti jų paiešką.
Vilniaus apygardos teismas 2019 metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš jų buvo nuteisti už akių.
Lietuvos politikai pastaraisiais mėnesiais įvairiais lygiais kreipėsi paramos į Europos Sąjungos ir NATO partnerius, kad Lietuvos teisėjai būtų apsaugoti nuo Maskvos vykdomo persekiojimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
