Po šiuo laišku pasirašė ir europarlamentarė, EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ji teigė, kad laiške buvo pažymėta, jog daug aukščiausio lygio žmogaus teisių organizacijų ne kartą yra pareiškusios, kad abortų draudimas pažeidžia žmogaus teisių standartus, atveria kelią nelegaliems abortams, o tai sukelia grėsmę moterų sveikatai ir gyvybei.
„Taip pat mes rėmėmės ir naujausia EP rezoliucija apie Europos Sąjungos prisijungimą prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje. Šioje rezoliucijoje mes teigiame, jog atsisakymas užtikrinti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, paisyti su tuo susijusių teisių ir teikti susijusias paslaugas, įskaitant saugius ir teisėtus abortus, yra smurto prieš moteris ir mergaites forma. Tik pačios moterys ir mergaitės turi priimti sprendimus dėl savo kūno“, – aiškino V.Blinkevičiūtė.
Anot europarlamentarės, būtina užtikrinti išsamų lytinį švietimą, moterų galimybes naudotis šeimos planavimo priemonėmis ir įvairiomis reprodukcinės ir lytinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant šiuolaikinius kontracepcijos metodus bei saugų ir teisėtą abortą.
„Savo laiške paraginome Lietuvą ratifikuoti Stambulo konvenciją. Mes taip pat išreiškėme palaikymą Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijai, kuri atlieka labai svarbų darbą užtikrinant lytinės reprodukcijos teises“, – teigė V.Blinkevičiūtė.
Šį laišką ji pasirašė ne tik kaip Europos Parlamento moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, bet ir kaip Lietuvos pilietė, kuri įsitikinusi, jog abortų draudimas pažeistų moterų teises, sukeltų grėsmę jų sveikatai ir dar labiau paskatintų emigraciją. „Tikiu, kad taip pat mano ir daugelis Lietuvos piliečių“, – tvirtino ji.
Prasilenkia su žmogaus teisėmis
Kreipimąsi kartu su kolegomis pasirašė ir europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Nepritariau, nepritariu ir niekada nepritarsiu pigioms populistinėms Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) iniciatyvoms dėl abortų draudimo. Pasikartojantys LLRA siūlymai daugiau nei akivaizdžiai prasilenkia su žmogaus teisėmis, niekina moteris ir jų teisę apsispręsti“, – įsitikinęs P.Auštrevičius.
Be to, anot jo, įgyvendinus panašius siūlymus moterų sveikatai kiltų pavojus, padaugėtų nelegalių abortų. „Tikiu, kad Seimas kaip anksčiau, taip ir dabar atmes LLRA iniciatyvas dėl abortų, bei užtikrins visas moterų teises. Manau, Seimo vadovybė turi padaryti viską, kad toks projektas net nebūtų įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę“, – įsitikinęs europarlamentaras. Europos Parlamentas ir tarptautinės organizacijos, jo teigimu, atidžiai stebi ir vertina procesus Lietuvoje. „Esu tikras, kad tas bus daroma ir ateityje“, – pridūrė jis.
Sukeltų neigiamų pasekmių
Žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė yra pažymėjusi, kad šalyje atliekamų abortų skaičius mažėja ir be įstatyminio draudimo. Tuo tarpu bendras abortų draudimas, anot centro vadovės, sukeltų neigiamas pasekmes – kriminalinius abortus, „abortų turizmą“.
„Nuo 1990 metų Lietuvoje nėštumų nutraukimų skaičius mažėjo ir sumažėjo septynis kartus. 1990-aisiais buvo beveik 50 tūkst. nėštumų nutraukimų per metus, o 2011–2012 metų duomenimis, yra 5–6 tūkstančiai. Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad nėštumų nutraukimų skaičius mažėja ne dėl to, kad jie yra draudžiami, o dėl to, kad gerėja sveikatos paslaugų, kontracepcijos prieinamumas, auga ekonominis gyvenimo lygis“, – sakė B.Sabatauskaitė.
Abortus išskyrus retas išimtis draudžiantis Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas į Seimo darbotvarkę šiemet grįžo po kelerių metų. Priminsime, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepritaria Seime po kelerių metų pertraukos sugrįžusiai idėjai įteisinti abortų draudimą – pasak jo, būtina ieškoti kitų priemonių padėti krizėje atsidūrusioms moterims.
Laukiama Žmogaus teisių komiteto sprendimo
Įstatymo projektą dar 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, daugiausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
Pritarus po pateikimo, projektą dar 2013 metais apsvarstė papildomu paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, bet po Vyriausybės neigiamos išvados projekto svarstymas keleriems metams sustojo. Naujos kadencijos Seime projektas buvo apsvarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Kad projektas galėtų būti svarstomas plenarinių posėdžių salėje, toliau sprendimą dėl jo turi priimti pagrindinis Žmogaus teisių komitetas.
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė 15min teigė, kad projektas turi būti svarstomas Žmogaus teisių komitete, tik tada pateks į Seimo posėdį. „Konkreti svarstymo komitete data dar nenustatyta, tikėtina, kad tai gali būti gruodžio 6 d.“, – teigė E.Gibavičiūtė.
Dar praėjusios kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas projektui yra pritaręs, dabartinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
