Dar ambicingiau anksčiau yra kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda – prieš porą savaičių jis vylėsi, kad Lietuva greičiausiai jau iki vasaros galės paskiepyti bent 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. Taip jis teigė remdamasis gamintojų pažadais pristatyti tam tikrą vakcinų dozių skaičių ir tuo, kad netolimoje ateityje žadama patvirtinti dar daugiau vakcinų.
Tiesa, šis skaičius atsirado ne G.Nausėdos iniciatyva – toks tikslas buvo suformuluotas per vieną iš Europos Vadovų Tarybos diskusijų, jį minėjo ir Europos Komisija (EK). Tuomet buvo remtasi prognozėmis. bet vėliau pranešta apie vakcinų gamintojams kylančias problemas, netiksliai apskaičiuotus gamybos pajėgumus.
Nepasiruošta lėtesnei gamybai?
Bet penktadienį surengtoje nuotolinėje kelių Europos Parlamento (EP) narių spaudos konferencijoje P.Auštrevičius tokias viltis įvertino kaip nepagrįstas. Farmacijos kompanijoms vienai po kitos pranešant, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų ir laiku pristatyti sutarto vakcinų kiekio dėl stringančios gamybos, nei Europos Komisija (EK), nei visa ES esą nepasiruošusi tvarkytis su šiuo iššūkiu.
„Tai yra pavėluota, man atrodo, iki galo dar nesuprasta EK ir ES viduje, kaip tą dalyką padaryti. Tai jokiu būdu neatitinka pažado, kad iki vasaros pabaigos 70 proc. gyventojų bus vakcinuota. Matant šios dienos problemas, skamba kaip rožinė svajonė“, – kalbėjo politikas.
EP liberalų grupės „Renew Europe“ nariai, iš atvirų informacijos šaltinių surinkę visą įmanomą informaciją, patys paskaičiavo galimas tiekimo apimtis.
Optimistiniais skaičiavimais (pridėjus ir „Johnson&Johnson“ vakciną, kurią Europos vaistų agentūra dar tik žada patvirtinti), per pirmą ketvirtį Europa turėtų gauti 108 mln., per antrą – 271 mln., per trečią – dar 270 mln. dozių. Tai reiškia, kad šių metų trečio ketvirčio pabaigoje gali būti paskiepyta tik 67 proc. visų gyventojų (tiesa, tai sudarytų 84 proc. suaugusiųjų).
Iš viso užsakyta 2,3 mlrd. dozių
Spaudos konferencijoje dalyvavęs EP narys Juozas Olekas priminė, kad EK yra užsakiusi 2,3 mlrd. dozių vakcijų – pakankamai paskiepyti ne tik visus Bendrijos, bet ir kai kurių kitų šalių, kurios kol kas negali apsirūpinti pačios, pavyzdžiui, Rytų partnerystės, Afrikos valstybių gyventojus.
„Per sausį pasiekė 18,6 mln. dozių ir buvo paskiepyta 2,8 proc. europiečių. Vasarį-kovą numatyta 33 ir 55 mln. dozių. Tas tempas reiškia apie 15 proc. europiečių. Per antrą ketvirtį tikimasi iki 300 mln. dozių, jei tiek pasieks, tai būtų apie 60 proc. europiečių“, – vardijo europarlamentaras.
Jis pripažino, kad šiuos planus pavyks įgyvendinti, jei vakcinų gamyba nesutriks ir bus patvirtinamos naujos vakcinos.
Europiečiai nepajėgūs gaminti didžiulių kiekių
P.Auštrevičius teigiamai įvertino EK sprendimą derėtis su vakcinų gamintojais visų 27 narių vardu ir pasirašyti sutartis. Bet tai esą reiškia tik tiek, kad sutarta dėl tam tikro skaičiaus vakcinų su 6 gamintojais.
Dabar jau kiekviena valstybė atskirai, palaikydama ryšius su kiekviena kompanija, kurių vakcinos jau patvirtintos, turi išpirkti savo kvotą pagal nustatytą grafiką. Politikas dėl to išsakė tik vieną priekaištą – kad EK neatskleidė kontraktų ir tik po papildomų klausimų jie pradėti viešinti, bet vis tiek nemažai detalių buvo užtušuotos.
Tačiau pradėjus vakcinų skirstymui, buvo susidurta su gamybos problemomis – pasirodė, jog kompanijų gamybos pajėgumai per maži, kad jos galėtų įgyvendinti įsipareigojimus. Iš pradžių šį procesą koordinavo sveikatos ir maisto saugumo komisarė Stella Kyriakides, kuri yra atsakinga už sveikatos apsaugą plačiąja prasme, bet esą turi labai mažai įgūdžių gamybos srityje.
Tik praėjusią savaitę gamybos reikalai buvo perduoti vidaus rinkos komisarui Thierry Bretonui, kuris pats turi pramoninko ir vadybininko patirties. Šį sprendimą P.Auštrevičius pavadino pavėluotu ir neatitinkančiu pažadų iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. ES gyventojų: „Matant, kaip tvarkomasi viduje, galima pasakyti, kad sprendimų dar nėra. Tai reikia aiškiai pasakyti, o ne kurti lūkesčius ir įtampą viduje.“
Anot politiko, problemą pavyktų išspręsti atsiradus pakankamai gamintojų. Europoje yra 12 gamintojų, kurie galėtų papildomai gaminti vakcinas, bet tam reikia susitarti dėl patentų ir panašių dalykų. Jau kilo iniciatyva atsisakyti patentų, vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos numatytomis išimtinėmis aplinkybėmis.
„Pagrindė bėda, kaip sakė pats Th.Bretonas, – pagrindiniai šiuo metu aprobuotų Europos įsikūrusių kompanijų gamintojai neturi jokios patirties dėl masinės vakcinų gamybos. Kalbame apie šimtus milijonų ir daugiau vakcinų dozių. Daugiau niekas šitos patirties neturi, tai nebuvo įvertinta. Tai yra kaip karinė operacija, planavimas turi būti atitinkamas.“
Dar vienas kelias – leisti vakcinas gaminti už ES ribų, nors gamintojai esą tam priešinasi. Dvi didelės vaistų gamybos šalys – Pietų Afrikos Respublika ir Indija – jau kreipėsi su siūlymais gaminti vakcinas. Ypač Indija, turinti didžiulius gamybos pajėgumus, esą galėtų greitai pildyti vakcinų atsargas, nes jų reikia ne vien Europai, bet ir visam pasauliui, – daugiau nei 120 valstybių dar net nepradėjo skiepyti savo gyventojų.
P.Auštrevičiaus žodžiais, nenumačius tokių kliūčių, užtruko neproduktyvūs ginčai tarp EK ir gamintojų, nors dabar reikėtų diskutuoti, ieškant sprendimų. Jis sukritikavo ir Komisijos komunikaciją: „Ji tikrai, sakyčiau, žemiau kritikos. Informacija pateikiama, suformuluojama klausimų. Taip negali tęstis.
Po šiai diena nerasite – privalomai turėtų būti pateikta europiečiams informacija apie tiekimo grafikus. Nepasitikėjimas, erzelis, nerami nuotaika tarp žmonių ir politikų nuolat generuoja naujas iniciatyvas, net nežinant, ar jos reikalingos. (…) Tokių saviveiklų, paralelinių informacijos srautų atsiradimas rodo, kad EK nekontroliuoja situacijos. Galbūt Th.Bretonui pavyks kaip vadybininkui su patirtimi sukoordinuoti pricesą. Tai yra vienintelė išeitis – ne ginčas, o sutarimas.“