Parlamentas pažymi, kad AE uždarymui skirtos labai skirtingos sumos, visų pirma dėl skirtingo numatyto uždarymo laiko: Ignalinai numatyta skirti iš viso 1 mlrd. 367 mln. eurų, įsipareigota skirti 875,5 mln. eurų (64,04%), išmokėta 760,4 mln. eurų (55,62%); Bohunicai Slovakijoje – iš viso 613 mln. eurų, įsipareigota skirti 363,72 mln. eurų (59,33%), išmokėta 157,87 mln. eurų (25,75%); Kozlodujui Bulgarijoje – iš viso 867,78 mln. eurų, įsipareigota skirti 567,78 mln. eurų (65,42%), o išmokėta 363,149 mln. eurų (41,84%).
Rezoliucijoje pažymima, jog „didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam finansinės paramos tikslui – nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą“. Parlamento manymu, tebevykstantis Europos Audito Rūmų auditas, kurį numatoma užbaigti rudenį, turėtų padėti išsiaiškinti, ar lėšos panaudotos numatytiems tikslams įgyvendinti, ar buvo tinkamai parengtos ir įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros, ar paskirti pinigai padėjo padidinti eksploatavimo nutraukimo veiklos saugumą, taip pat ar buvo tinkamai koordinuojamos trijose šalyse vykdomos programos.
Kadangi dėl pirmalaikio reaktorių sustabdymo nesukauptos planuotos sumos atitinkamuose valstybių fonduose, EP nariai siūlo išsiaiškinti galimybę į parengtus planus bei strategijas įtraukti naują veiklą ir numatyti papildomų ES lėšų. Jie taip pat siūlo vienos AE uždarymo patirtį pritaikyti kitoms bei sudaryti Europos Komisijos koordinavimo grupę, kuri prižiūrėtų galutinio AE uždarymo plano parengimą bei paskirtų lėšų panaudojimą.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) teigė: „Stodamos į ES, trys valstybės prisiėmė ekonomiškai ir socialiai sudėtingus įsipareigojimus: pirma laiko uždaryti savo atomines elektrines, neturėdamos tam reikiamų finansinių pajėgumų ir patirties. ES iš tiesų parodė solidarumą įsipareigodama skirti reikalingą finansinę paramą ne tik uždarymo darbams finansuoti, bet ir prisidėti prie alternatyvių energetikos projektų vystymo bei neigiamų socialinių pasekmių mažinimo. Pritariu, kad išlieka dar neišspręstų klausimų, tokių kaip lėšų paskirstymas konkretiems uždarymo darbams atlikti, sudėtingos valstybės narių administravimo struktūros, kurios galbūt neleidžia efektyviai įsisavinti skiriamo finansavimo. Manau, kad Europos Komisija turėtų atlikti didesnį koordinuojamąjį vaidmenį norint užtikrinti laiku atliktą darbą ir saugų šių branduolinių reaktorių uždarymą bei skirtų lėšų panaudojimo skaidrumą, taip pat paskatinti šias valstybes plėtoti alternatyvią energetiką ir naujų darbo vietų kūrimą.“
