Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 05 21

EP rinkimai Lietuvoje: informacijos šaltiniai ir įdomioji statistika

„Balsuokite už mūsų sąrašą!“, „Europos Parlamente Jums atstovausime geriausiai!“ – teigia norintieji atstovauti mūsų šalies gyventojams įtakingoje Europos Sąjungos institucijoje. O rinkėjas nori atsakymų į paprastus klausimus: kaip man Europos Parlamente (EP) atstovaus europarlamentarai, ko jie sieks ir apskritai – kas jie tokie. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikia faktus, kurie nustebins ne vieną rinkėją.
Europos Parlamentas Briuselyje
Europos Parlamentas Briuselyje / Fotolia nuotr.

Kaip atrodo standartinis kandidatas į EP?

VRK teigimu, žmones EP rinkimuose labiausiai domina du aspektai – partijų programos ir kandidatų biografijos. Todėl prieš ketvirtuosius Lietuvoje vykstančius rinkimus į EP pasirūpinta, kad svarbiausią informaciją apie kandidatus rinkėjai gautų jiems patogiausiu būdu.

Pirmasis pagalbininkas yra VRK puslapis www.vrk.lt. Čia galima rasti visą svarbiausią informaciją apie EP rinkimus, taip pat duomenis apie kandidatus ir jų sąrašus. Kandidatais besidomintys rinkėjai čia ras ir jų biografijas, turto ir pajamų, privačių interesų deklaracijas.

Iš viso šiuose rinkimuose į Europos Parlamentą užregistruoti 301 kandidatas (86 kandidatais daugiau nei 2014 m. vykusiuose rinkimuose), iš jų 198 vyrai ir 103 moterys.

Ar žinote, kaip atrodo standartinis kandidatas į EP? VRK apskaičiavo, jog tai 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, turintis turto už beveik 300 tūkstančių eurų ir… vardu Kęstutis, Andrius arba Vytautas. Ar bent vienas Jūsų pasirinktas kandidatas atitinką tokį apibendrintą portretą?

Pasirodo, rinkimams registruoti dešimt kandidatų vardu Kęstutis; devyni vardu Andrius; aštuoni vardu Vytautas; po penkis Antanus ir Marius. EP nario mandato sieks šešios Jolantos, keturios Rasos, po tris Daivas ir Linas.

VIDEO: EP rinkimai Lietuvoje: įdomioji statistika

Kandidatų amžius, išsilavinimas, tautybė, turtas

Priešinguose amžiaus grupių poliuose atsidūrė visuomeniniai rinkimų komitetai „Aušros Maldeikienės traukinys“ (kandidatų amžiaus vidurkis 40,1 m.) ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ (amžiaus vidurkis 60,2 m.). Solidžiausio amžiaus kandidatą į savo sąrašą įtraukė visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ (82,5 m.). Jauniausias kandidatas – visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ sąraše (22 m. ir 11 mėn.).

Daugiau nei pusė kandidatų (54,2 proc.) nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 24,9 proc. – aukštąjį, po 0,7 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį, ir vidurinį išsilavinimą. Likusieji 18,9 proc. kandidatų išsilavinimo apskritai nenurodė. Daugiausia kandidatų; turinčių aukštąjį išsilavinimą, į savo sąrašus įrašė Lietuvos žaliųjų partija (100 proc.), Darbo partija (95,5 proc.), Lietuvos socialdemokratų partija (90,9 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (90 proc.). Šį išsilavinimą turinčių mažiausiai yra visuomeninių rinkimų komitetų „Prezidento Rolando Pakso judėjimas" (50 proc.) ir „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ (60 proc.) sąrašuose.

Dauguma (75,1 proc.) kandidatų – lietuviai. Lenkai sudaro 5 proc., rusai – 2,3 proc. 0,3 proc. kandidatų sudaro kitų tautybių asmenys: kandidatuoja po vieną graiką, moldavą, prancūzą, totorių bei žydą. 48 kandidatai (15,9 proc.) anketose tautybės nenurodė.

Kandidatai į Europos Parlamento narius privalėjo pateikti savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Turtingiausi kandidatai yra Lietuvos centro partijoje, kurios visų iškeltų kandidatų deklaruoto turto bendra vertė – daugiau kaip 29 mln. eurų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatų turto bendra vertė – 8 mln. eurų, Lietuvos žaliųjų partijos – beveik 8 mln. eurų.

Informacija – ne tik internete

VRK parengė ir 50 puslapių spausdintą leidinį, kuriame aiškiai ir glaustai pateiktos visų EP rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų, koalicijų ir rinkimų komitetų programos. Ši svarbi informacija papildyta paaiškinimais, kas gali balsuoti ir būti kandidatais, taip pat kaip galima balsuoti. VRK taip pat siekia užtikrinti kuo palankesnes galimybes balsuoti neįgaliesiems – jie informuojami, kaip ir kur gali atiduoti savo balsą patogiausiai.

Norintieji prieš EP rinkimus pasitikrinti informaciją gali skambinti VRK trumpuoju numeriu 1855 nuo 7 iki 20 val. Telefonu galite sužinoti, ar esate įrašytas į rinkėjų sąrašus (ypač jei anksčiau balsavote užsienyje), kurioje rinkimų apylinkėje galite balsuoti, ar ji pritaikyta neįgaliesiems, taip pat kaip balsuoti iš anksto ar namuose.

„Pasinaudokite visa šia tikslia, lengvai prieinama informacija ir jokiu būdu nepraleiskite galimybės balsuoti rinkimuose“, – ragina VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„Šie rinkimai nulems, kokia kryptimi ateinančiais metais pasuks Europa, ar ji bus pajėgi išspręsti mums visiems rūpimus užimtumo, verslo sąlygų, saugumo, migracijos ir klimato kaitos klausimus“, – priduria Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais