Nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga, protrūkių formavimosi darželiuose tendencijos, stebimos pastarąsias kelias savaites, epidemiologų vertinimu, išsiskiria.
„Darželiai pataruoju metu yra tos vietos, į kurias labiausiai krypsta epidemiologų akys. Juose, priešingai nei kitose dvejose svarbiose srityse – socialinėse įstaigose ir gydymo įstaigose – nematome teigiamos dinamikos. Ypač išsiskiria Vilniaus regionas, kur protrūkių darželiuose praėjusios savaitės pabaigoje buvo registruota kone pusė – keturiasdešimt trys iš aštuoniasdešimt septynių“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.
Anot jos, kadangi ugdymo įstaigose kontaktas yra labai artimas, neatmestina galimybė, kad prie tokios nepalankios dinamikos Vilniaus regione svariai prisidėjo greičiau perduodama britiškoji koronaviruso atmaina.
Specialistų vertinimu, protrūkiai ugdymo įstaigose kelia susirūpinimą ir dėl to, kad dažnu atveju dėl turėto sąlyčio izoliuojamas didelis skaičius riziką užsikrėsti turėjusių žmonių. Pavyzdžiui, su 87 protrūkiais buvo siejama per 580 COVID-19 ligos atvejų, izoliuota daugiau nei pusantro tūkstančio sąlytį turėjusiųjų bei nustatyta beveik 500 mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų.
Be to, pasak gyd. epidemiologės Daivos Razmuvienės, COVID-19 ligos atvejų, fiksuojamų šeimose, taip pat nemažėja, o tai turi reikšmingos įtakos protrūkiams ugdymo įstaigose.
„Apie trisdešimt procentų užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija pastarąją savaitę nurodė, jog susirgo po sąlyčio su šeimos nariu. Aišku, kad šie skaičiai tarpusavyje turi sąsajų, todėl, kaip akcentuota ne kartą, turime būti itin dėmesingi savo ir savo artimųjų sveikatai. Juolab, kad epidemiologinės diagnostikos metu išsiaiškiname, kad į darželį vedami net ir simptomų turintys vaikai, o pasitaiko ir atvejų, kad į darželius vaikus veda tėvai, kurie patys jaučia simptomus“, – sako D.Razmuvienė.
Vertinant protrūkius atskiruose sektoriuose, matyti, kad protrūkių skaičius, lyginant pastarąsias dvi savaites, augo ir gamybos bei prekybos srityse, kur atitinkamai praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 45 ir 33 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai. Prieš savaitę abiejuose sektoriuose buvo registruota po 22 aktyvius protrūkius. Taip pat praėjusią savaitę nežymus aktyvių protrūkių augimas registruotas maisto pramonės, siuvimo, logistikos ir transporto įmonėse.
Tuo metu, baldų gamybos pramonės įmonėse praėjusią savaitę ir toliau fiksuotas aktyvių protrūkių skaičiaus sumažėjimas, kai kovo viduryje šios pramonės srities įmonėse išsiskyrė iš kitų, užfiksavus daugiau nei 20 aktyvių protrūkių.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 310 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 279 protrūkiai.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
