NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas, Giedrės Aleksienės teigimu, pastarąsias kelias savaites matomas protrūkių kreivės lūžimas žemyn – jų sumažėjo 40-čia procentų.
„Nors šiuo metu aktyvių protrūkių vis dar registruojama nemažai, lyginant su spalio pabaiga, kai protrūkių skaičius Lietuvoje buvo perkopęs tūkstančio ribą, šiuo metu esame tikrai palankesnėje padėtyje. Dar sparčiau besiskiepydami, galėtume tikėtis reikšmingo epidemiologinės situacijos gerėjimo“, – sako G.Aleksienė.
Protrūkių struktūra išlieka panaši
Praėjusios savaitės pabaigoje daugiausia aktyvių protrūkių – 250 – buvo registruota ugdymo įstaigose, t. y. apie 38 proc. mažiau, lyginant su savaite prieš tai. Tai reiškia, jog padėtis ugdymo įstaigose, vertinant protrūkius, yra stabilizuota ir pamažu gerėja.
Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, ugdymo įstaigose registruotų protrūkių sudarė pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuoti aktyvūs protrūkiai siekė beveik 19 proc., skaičiuojant nuo visų registruotų aktyvių protrūkių, kai ankstesnėmis savaitėmis – apie 15 proc.
Absoliuti dauguma – 97 proc. – protrūkių ugdymo įstaigose nėra skaitlingi, juose registruota mažiau nei dešimt susijusių pirminių atvejų. Vertinant protrūkių pasiskirstymą regionuose, daugiausia jų fiksuota Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse.
46-ąją metų savaitę palankios tendencijos stebimos ir gydymo įstaigose, kur aktyvių COVID-19 ligos protrūkių tris savaites iš eilės taip pat mažėja. Praėjusią savaitę jų registruoti 55, kai savaitę prieš tai – 61.
Taip pat svarus aktyvių protrūkių mažėjimas parėjusią savaitę fiksuotas ir socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. 46-ąją metų savaitę jose registruota 14 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, savaitę prieš tai – 23 protrūkiai.
Aktyvių protrūkių prieaugis praėjusią savaitę fiksuotas gamybos, prekybos, statybų, transporto ir logistikos bei paslaugų sektoriaus įmonėse. Jis buvo nežymus ir siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 558 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 687 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.
NVSC primena, kad protrūkis – tai staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.
Specialistai ragina prisidėti prie viruso suvaldymo
Žmonės, kuriems nepavyko išvengti susidūrimo su virusu, gali prisidėti, kad kuo greičiau būtų nutraukta viruso plitimo grandinė, savarankiškai užpildydami užsikrėtusiesiems skirtą anketą ir pateikę išsamius duomenis, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą.
Kuo greičiau žmogus pateiks šią informaciją, tuo greičiau bus izoliuoti su užsikrėtusiuoju bendravę ir kitiems riziką užsikrėsti galintys kelti žmonės, o tai reiškia – stabdomas tolesnis viruso plitimas. Tai ypač svarbu šiuo metu, kai stebimas naujų COVID-19 ligos atvejų augimas.
Vakcinacija
Specialistai primena, kad Lietuvoje vykdoma masinė vakcinacija, tad visi asmenys, sulaukę 12 metų, raginami registruotis skiepui internetu arba, jeigu nėra galimybės to padaryti, skambinti Karštosios linijos numeriu 1808. Nuo 12 m. galima skiepytis „Comirnaty“ (gamintojai „Pfizer“ ir „BioNTech“) arba „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“) vakcinomis. Vaikus vakcinai registruoja tėvai (įtėviai), globėjai arba rūpintojai.
Taip pat 18 metų ir vyresni gyventojai jau gali revakcinuotis. „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.
Registruotis sustiprinančiajai vakcinos dozei galima įprastu būdu: internetu arba Karštosios linijos trumpuoju telefono numeriu 1808. Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar jų asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.