– Pone Grigaliūnai, Klaipėdos miestas jau yra tinkamai pasiruošęs priimti svečius, ar vis dar laikotės pozicijos, kad Jūros šventė turėtų būti atšaukta?
– Dėl šventės atšaukimo kategoriško pareiškimo tikrai nebuvo.
Tačiau saugumo priemonės, kurios yra numatytos, yra derinamos su organizatoriais.
Tikimės, kad viskas, kas suplanuota, bus įgyvendinta, ir padaryta dar daugiau.
Šventės svečius, kurie planuoja atvykti, raginu nepamiršti, kad saugumas – ir jų atsakomybė.
Du skirtingi dalykai, kai vaikščiojama krantine ar mugėje, ir visai kas kita – asmeninė erdvė, gyvenamoji vieta pas gimines ar artimuosius, kur tikrai vyks artimesnis kontaktas.
Čia matome didelį pavojų virusui plisti, jeigu tarp artimųjų bus viruso nešiotojas.
– Ar gali būti taip, kad Klaipėdos miestas patenka į raudonąją zoną ne tik dėl prastos vietos gyventojų vakcinacijos, bet ir dėl žmonių, atvykusių iš visos Lietuvos, gausos?
– Tikrai taip. Įtakos turi ir vakcinavimo lygis, ir pajūrio svečiai.
Klaipėdoje ir Palangoje ne tik poilsiautojai, bet ir asmenys, atvažiavę dirbti vasaros sezono metu.
Šiuo atveju svarbu, kad paslaugas teikiančių įmonių vadovai tinkamai informuotų savo darbuotojus apie saugumo reikalavimus ir vykdytų kontrolę, ar jų laikomasi.
– Ar yra žinoma, kiek pajūryje užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija yra vietos gyventojų ir atvykusių iš kitur?
– Skaičiai nuolat kintantys.
Šiuo metu įvardyti tikslios statistikos negaliu, tačiau tikrai dalis užsikrėtimų priskiriami ne vietos gyventojams.
Nereikia pamiršti ir to, kad, priklausomai nuo dienos, fiksuojame po 3–4 įvežtinius atvejus iš užsienio: Europos Sąjungos, trečiųjų šalių.
Yra ir tokių, kurie gal ir ne visada laikosi būtinųjų taisyklių.
– Pone Grubliauskai, raginote neimunizuotus žmones stebėti renginius nuotoliniu būdu. Ar galima tikėtis, kad šios sąlygos neatitinkantys svečiai bus apgręžti vykti namo?
– Nereikia turėti iliuzijų, kad ties Klaipėdos įvažiavimu pastatysime užtvarą ir kiekvienas turės parodyti galimybių pasą. To tikrai neįmanoma padaryti ir to niekas nedarys.
Tačiau kalbant apie renginius, kuriuose formaliai lyg ir nepriklausytų reikalauti galimybių paso ar imuniteto įrodymo, mes vis tiek to reikalausime.
Tiek įėjimas į atplaukusius laivus atvirose erdvėse, tiek į renginius laivuose jūroje ar įvairius priėmimus bus įleidžiami asmenys tik su imunitetą liudijančiais dokumentais.
Jau sulaukiu skambučių, kur žmonės atsiprašo ir praneša, jog neatvyks būtent dėl to, kad negali išpildyti šios sąlygos.
Ar tai suveiks žmonėms? Skambės nepopuliariai, bet norėčiau, kad tai suveiktų.
Geriau jau mažiau žmonių šventėje, bet tegul jie visi būna užtikrinti dėl savo saugumo.
– Jeigu darytume prielaidą, kad jūsų griežtesnis tonas duoda naudos, ar tai ženklas naujos politikų komunikacijos linijos, kuri rodo, jog ne visada reikia nuolaidžiauti ir pataikauti?
– Nėra labai lengva, kada emocionaliai pasakius žinutę sulauki įvairių skambučių, laiškų, sakykime, asmenų, turinčių gan kategorišką nuomonę.
Aš suprantu ir juos, tačiau dar kartą kartoju – tie žmonės, kurie turi imunitetą, ar jie tikrai nėra nusipelnę šventės, kurios laukia Klaipėda ir Lietuva?
Ir jei jie turi moralinę teisę dalyvauti šventėje (o aš manau, kad turi), kodėl jie turėtų netekti tos teisės dėl tų, kurie mano kitaip ir vertina šią situaciją kitaip?
Aš girdžiu kalbas ir dar, matyt, ilgai girdėsiu, žmonių, kurie sako, kad nevažiuoja į Jūros šventę dėl reikalavimų.
Manau, tai – privalumas, ne trūkumas.
– Pone Grigaliūnai, ar mažesnis lankytojų skaičius gali išgelbėti Klaipėdą nuo lokalaus karantino po dviejų savaičių, kada bus fiksuojama susirgimų Jūros šventės laikotarpiu statistika?
– Kuo mažiau žmonių, tuo geriau. Tačiau prognozuoti, kaip kas bus, tikrai nenorėtume.
Viskas priklausys, kaip atvykę žmonės elgsis grįžę į savo namus, kituose miestuose ir rajonuose po šventės.
Gali būti, kad jie parsiveš namo virusą, jei pajūryje elgsis neatsakingai.
Dėl susirgimų, nemanau, kad bus labai didelis atvejų pikas, tačiau teorinė tikimybė visada išlieka.
Ir ne renginiai atvirose vietose ar masiniai koncertai neramina, o užsikrėtimai buitinėje aplinkoje: namuose, pas draugus ir pan.
Ir ne renginiai atvirose vietose ar masiniai koncertai neramina, o užsikrėtimai buitinėje aplinkoje: namuose, pas draugus ir pan.
Švenčiant uždarose patalpose yra tikrai žymiai didesnė galimybė užsikrėsti, todėl labai prašome, kad būtent ten žmonės laikytųsi saugumo priemonių.
– Pone Grubliauskai, reikalauti dėvėti kaukes lauke negalima, taip pažeistumėte galiojančias tvarkas, nemokamų renginių atviroje erdvėje metu jos neprivalomos. Taip išeina, kad abi pusės yra teisios. Jūsų nuomone, kodėl šiam renginiui toks padidintas dėmesys?
– Tarsi reikėtų džiaugtis gaunant tiek dėmesio, dėl kurio kartais tenka kovoti. Bet šiuo atveju dėmesys turi specifinį atspalvį: šventė didžiulė, savivaldybė – raudonojoje zonoje, kur pastebima augimo dinamika.
Gera tema visoms pusėms, kurios nori apie tai diskutuoti.
Oficialūs reikalavimai nėra tokie griežti, kaip galbūt mes norėtume.
Tačiau galimybė pasiūlyti kaukes svečiams, nors ir neprivalu, yra ženklas, kad mes primename apie galimybę, kuri nėra privaloma.
Jūrinis oras Klaipėdoje minimalizuoja užsikrėtimų galimybę, bet jokiu būdu neeliminuoja.
Daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.
-
Sugrįžtanti Jūros šventė – pagarba jūrinėms tradicijoms, burlaiviai ir pasiilgti akcentai
-
Jūros šventė ir saugumas: srautų valdymas, skiepų stotelės ir apsaugos priemonės
-
Profesorius: sparčiai daugėjant susirgimų, atėjo metas visuomenei apsispręsti
-
Profesorius įspėja: po Jūros šventės turėsime nemalonumų
