„B.1.617.2 arba „Delta” variantas yra naujausia, prie rūpestį keliančių atmainų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) priskirta, SARS-CoV-2 linija. „Delta” variantas pasižymi gerokai padidėjusiu perdavimo efektyvumu (apie 60 proc. didesnis lyginant su B.1.1.7 arba alfa, dar vadinamu „britiškuoju“ variantu), tiek stipriai (apie 6,8 karto) sumažėjusiu neutralizuojančių antikūnų efektyvumu pasiskiepijus arba persirgus kita atmaina.
Kertinės „Delta” varianto turimos mutacijos, kurios, įtariama, ir yra atsakingos už pakitusius šios atmainos bruožus, yra S baltyme randami amino rūgščių pakitimai L452R, T478K, ir P681R“, – NVSPL pranešime spaudai paaiškina genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.
Pasak G.Dudo, nors B.1.617.2 pasižymi padidėjusia tikimybe užsikrėsti pasiskiepijus ar persirgus kita atmaina, tyrimai rodo, kad skiepijimas viena vakcinos doze (Pfizer arba AstraZeneca) nuo simptomų užsikrėtus delta atmaina apsaugo 33,5 proc., o pasiskiepijus abiem dozėmis – 80,9 proc. Asmenys, paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, taip pat yra 92–96 proc. apsaugoti nuo hospitalizacijos užsikrėtus šia atmaina.
„Žiniasklaidoje per artimiausius mėnesius šalia B.1.617.2 gali tekti išgirsti ir apie jai giminingą AY.1 liniją. Pango nomenklatūroje, atsakingoje už terminologiją atskirtą taškais (pvz. B.1.617.2 ar B.1.620), nomenklatūriniui pavadinimui viršijus trijų skaičių kombinaciją yra suteikiamas naujas linijos pavadinimas, dėl kurio B.1.617.2 palikuonė linija įgijusi K417N mutaciją gavo naują pango nomenklatūrinį pavadinimą B.1.617.2.1, ir pasiekusi keturių skaičių kombinaciją gavo naują nomenklatūrinį pavadinimą AY.1. Kol kas ši B.1.617.2 palikuonė linija nėra plačiai paplitusi pasaulyje, tačiau kaimyninė Lenkija yra pranešusi apie mažiausiai 9 AY.1 linijos sukeltus atvejus“, – pavadinimų subtilumus paaiškina epidemiologas.
Apie P.1 (gama variantas) atvejį
Iki šiol Lietuvoje sekoskaitos projektas aptiko 6 gama varianto (P.1, dar vadinamo „brazilišku“) atvejus. G.Dudas sako, kad naujausias gama varianto atvejis yra ketvirtasis šios atmainos įvežimas į Lietuvą: „Iki šiol gama variantas Lietuvoje valdytas ganėtinai sėkmingai ir nėra duomenų, kad jis cirkuliuotų nuolat. Priminsiu, kad pirmasis Lietuvoje aptiktas gama varianto atvejis buvo aptiktas pas keliautoją. Iki šiol nėra įrodymų, jog asmuo perdavė infekciją kam nors kitam. Kiti du gama varianto įvežimai įvyko Bezdonyse ir Pasvalyje, abiem atvejais sekoskaita patvirtino po du atvejus abiejose gyvenvietėse.“
Apie keturis „B.1.1.7+E484K” (alfa variantas, įgijęs E484K mutaciją) atvejus
Šios savaitės sekoskaitos duomenyse, rašoma pranešime, taip pat buvo aptikti keturi galimai epidemiologiškai susiję alfa varianto (B.1.1.7) atvejai, kuriuose sekoskaita taip pat nustatė S baltymo E484K mutaciją. Ši mutacija yra siejama su sumažėjusiu antikūnų efektyvumu persirgus atmainomis be šių mutacijų ar pasiskiepijus ir yra viena iš raktinių mutacijų kitose rūpestį keliančiose ir stebimose atmainose – beta (B.1.351, dar vadinamas „PAR”) ir gama variantuose (P.1), taip pat B.1.620 linijoje (dar vadinamą „Puntuku“, „Anykščių šileliu“ ir pan.), sukėlusią protrūkį Anykščiuose – tačiau E484K nėra viena iš mutacijų, egzistavusių visų alfa variantų bendrame protėvyje.
„Jungtinė Karalystė vasario gale stebėjo ribotą alfa varianto, įgijusio E484K mutaciją, cirkuliavimą. Oregono valstijoje kovo pradžioje taip pat stebėta alfa varianto, įgijusio E484K mutaciją, infekcijos grandinė. Šiuo atveju mutacija įgauta cirkuliuojant Oregone, nesusijusi su Jungtine Karalyste. Tas pats atsitiko Lietuvoje – viena iš daugelio Lietuvoje cirkuliuojančių alfa varianto linijų įgijo E484K mutaciją ir sukėlė mažiausiai keturis sekoskaita aptiktus ir greičiausiai susijusius atvejus. Panašus atvejis Lietuvoje stebėtas ir gegužės viduryje, kada buvo rastas alfa varianto atvejis su nepriklausomai nuo visų kitų atvejų įgyta E484K mutacija, tačiau nebuvo aptiktas tolimesnis šios linijos plitimas.
Lietuvoje alfa variantai sukelia virš 90 proc. visų SARS-CoV-2 infekcijų, kurių S baltymas vis dar yra gana panašus į šiuo metu skiepuose naudojamus S baltymus (t. y. skiepai prieš alfą atmainą veikia beveik vienodai efektyviai). Tačiau iš kitų tyrimų žinome, kad būtent E484K mutacija gali reikšmingai sumažinti natūralios infekcijos metu arba po skiepo susidariusį antikūnų atsaką, todėl į šiuos „B.1.1.7+E484K” atvejus bus reaguojama intensyviau” – sako G.Dudas.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 12220 ėminių sekoskaita ir aptikta 8268 B.1.1.7 (alfa variantas), 13 B.1.351 (beta variantas), 211 B.1.620, 6 P.1 (gama variantas) ir 1 B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejų.
