„Kadangi pirmas atvejis buvo nustatytas vasario 28 dieną, dabar turime 143 atvejus, 95-96 procentų įvežtiniai atvejai“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kodėl toks susirgusiųjų skaičius, nes visur skelbiama, kad jų – 154, ji sakė, kad tokie 16 valandos duomenys.
„Viskas yra teisingai, aš tiesiog paminėjau, kad duomenys pirmiausiai gaunami iš laboratorijos, laboratorija pateikia, kiek yra teigiamų atvejų ir perduoda gydymo įstaigai, kuri nusiuntė paciento ėminį. Dabartiniu metu, aišku, atėjo teigiami atsakymai – laboratorija paskelbė, bet toliau vyks labai intensyvus darbas – specialistai ieškos tam tikro asmens epidemiologinių duomenų, kontaktų (...) Kartais klausia, kodėl duomenys nesutampa, kartais nėra pilnų duomenų, visam procesui, patikėkit, reikia laiko, žmonės dirba daug ir ilgai“, – pabrėžė ji.
Nors vis dar vyksta epidemiologiniai tyrimai, anot jos, galima sakyti, kad vietiškai šia liga apsikrėtė 10 žmonių.
Jie nebuvo niekur išvykę ir negali nurodyti šaltinio, nuo kurio užsikrėtė.
Iš kur sugrįžę žmonės dažniausiai susirgo? D.Razmuvienės pateiktais duomenimis – iš Jungtines Karalystės, Austrijos, Vokietijos.
Didžiausias sergančiųjų amžius nuo 20 iki 40 amžiaus grupėje.
„Aišku, tai yra duomenys šios dienos. Lyginant grupes dar didesnis sergamumas yra nuo 20 iki 30 metų“, – teigė ji.
Jos duomenimis, šiuo metu koronavirusu serga iki 10 medikų.
„Aišku, medikas dažniausiai nedirba vienoje gydymo įstaigoje ir aišku tų kontaktų, kuriuos mes galėjome suskaičiuoti, siekia apie 100 asmenų“, – teigė ji.
Ratas, anot jos, be abejo, plėsis.
„Turime situaciją tokią, kokią turime, ji yra taisoma ir norėtųsi susivienijimo visų“, – pabrėžė ji.
Epidemiologė sakė, kad Lietuva ne viena tokia – asmens apsaugos priemonių trūksta visame pasaulyje.
„Šiuo metu reikėtų skelbti kas 15 minučių, kad žmonės, likit namuose“, – pabrėžė ji.
D.Razmuvienė pabrėžė, kad kai kuriuos šalys yra uždraudusios pasivaikščiojimus parkuose ir vaikų žaidimą vaikų žaidimų aikštelėse.
„Rekomenduočiau, kad priemonės būtų dar griežtesnės“, – teigė epidemiologė turėdama omenyje tai, kad kalbų apie tai, jog reikia sėdėti namuose, dalis gyventojų tiesiog nesiklauso.
Rekomendacinis saviizoliacijos procesas, anot jos, nedavė vaisių.
Anot jos, testai ar kitos priemonės nepadės, jeigu žmonės nesilaikys taisyklių.
Paklausta, ar nereikėtų jau galvoti apie miestų uždarymą, ji sakė tų klausimų nesprendžianti, tačiau jeigu kažkur bus didelis protrūkis, tokia galimybė neatmestina, dėl to sprendžia Vyriausybė.
D.Razmuvienė teigė, kad šiandien to nereikia.
Karantinas bus pratęstas
Pirmadienį paaiškėjo, kad karantinas tikrai bus pratęstas, greičiausiai – dviems savaitėms.
Nuspręsta, kad iš užsienio grįžę asmenys turės karantinuotis savivaldybių specialiai tam numatytose patalpose.
BNS duomenimis, Daugiau nei 200 iš užsienio grįžusių lietuvių save izoliavo specialiose patalpose didžiuosiuose šalies miestuose.
