Parlamento Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Seimo narys R.Žemaitaitis pareiškė, kad nors kalbama apie siekį pažaboti virusą, tačiau vyksta renginiai, kuriuose žmonės užsikrečia.
„Praėjusią savaitę filharmonijoje vyko sezono atidarymas. Dalyvavo labai daug Seimo narių, dalyvavo komitetų pirmininkai, visi išsipustę, pasikvietė savo žmonas ir meilužes pasidemonstruoti ir parodyti, kaip yra. Po šitos filharmonijos šiandieną jau 15 žmonių yra nustatytas koronavirusas. Vyko Klaipėdoje Jūros šventė, aš buvau tas, kuris sakiau, kada jūs uždrausite šitą šventę?“ – posėdyje piktinosi parlamentaras.
Jo teigimu, po šios šventės Klaipėdoje esą „užsidarė visos ligoninės, užsidarė visi skyriai“.
R.Žemaitaitis tęsė, kad valdančiųjų atstovai, jo žodžiais, „trankosi ir valkataujasi“ po renginius „sėkmingai dalindamiesi delta atmaina“.
R.Žemaitaitis taip pat klausė ir to, ar SAM atstovams žinoma, kad galimybių pasą galima nusipirkti už 200–500 eurų.
Vėliau R.Žemaitaitis ėmė klausti, „ar ministerijos atstovai mokėsi logikos universitete“ ir beldė kumščiu į stalą leisdamas suprasti, kad SAM dirba buki žmonės.
Remigijau, aš jus perspėju, tokiu tonu kalbėti negalima.
„Remigijau, aš jus perspėju, tokiu tonu kalbėti negalima“, – bandė jį drausminti komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
„Labai yra negerai išklausius pranešimą tyčiotis ir pulti ant žmonių, kurie daro tikrai didelį darbą“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pačkauskas.
Atsakydamas į R.Žemaitaičio klausimus jis pabrėžė, kad uždrausti visus renginius „nebuvo opcija“. Viceministro teigimu, buvo stengtasi, kad nevyktų, pavyzdžiui, Klaipėdos šventė, bet centrinė valdžia negalėjo jos uždrausti.
Anot viceministro, perkamų galimybių pasų klausimais užsiima teisėsaugos institucijos.
Su R.Žemaitaičiu dėl renginių posėdyje sutiko konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Suprantu, kad tai yra savivaldybės sprendimai dėl masinių renginių, bet ar negalėtų tai būti reguliuojama Vyriausybės nutarimu ar operacijų vadovo sprendimais, nes renginiai pavojingi epidemiologine prasme“, – kalbėjo ji.
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja, vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, kad nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso renginiai gali vykti tik atvirose erdvėse ir juose gali dalyvauti iki 500 asmenų.
„Renginių mastas sąlyginai yra sumažinamas, tačiau aš turiu visada atskirą nuomonę dėl renginių, jie turėtų būti mažesni“, – pabrėžė vyriausioji epidemiologė.
„Šiek tiek atsiprašau dėl kai kurių kolegų, kad gal kiek ne tokiu tonu buvo replikuojama ar klausiama, bet visi turime tam tikrų problemų, tas emocijas būna sunku suvaldyti“, – pasibaigus diskusijai SAM atstovams sakė komiteto pirmininkas A.Matulas.
Ėmė sirgti vyresni
L.Ašoklienė trečiadienio posėdyje teigė, kad jei vasarą koronavirusu daugiau sirgo jaunesni, dabar šia liga ėmė sirgti vyresni.
„Paskutinių dienų duomenys tokie, kad registruojami didesni skaičiai (...) Jei vasarą turėjome daugiau sergančių tarp jaunų asmenų, tai paskutinėmis savaitėmis matome, kad sergamumo struktūroje didėja asmenų virš 50 metų amžiaus dalis“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo ji.
SAM atstovės teigimu, situacija ligoninėse išlieka įtempta, jose šiuo metu 863 asmenys, 80 iš jų gydomi reanimacijoje.
„Apie tūkstantis užimtų lovų ir apie 100 RITS (reanimacijos ir intensyviosios terapijos – aut. past.) lovų nedaro įtakos planinėms paslaugoms. Kitu atveju jau reikia didinti lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – kalbėjo ji.
Anot jos, hospitalizacijų ypač daugėja Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
„Jei anksčiau turėjome tarpą tarp sergamumo augimo ir hospitalizacijų didėjimo, tai dabar, atsiradus delta atmainai, didėjant sergamumui didėja ir hospitalizacijų skaičius“, – sakė vyriausioji epidemiologė.
L.Ašoklienės teigimu, šiuo metu beveik 63 proc. žmonių visiškai arba dalinai imunizuoti, tačiau vyriausiose ir jauniausiose amžiaus grupėse skiepijimosi apimtys mažiausios.
„Nuo 50 iki 70 amžiaus grupėje jos siekia beveik 80 proc., tačiau pagal hospitalizacijas matome, kad tas procentas, ta likusi nepaskiepytųjų dalis ir sąlygoja didžiuosius hospitalizacijos skaičius“, – pabrėžė ji.
L.Ašoklienė teigė, jog stengiamasi kuo greičiau sudaryti sąlygas žmonėms pasiskiepyti šeimos gydytojo kabinete.
Be to, anot jos, Registrų centras ketina platinti žinutes visiems nepasiskiepijusiems ir juos paraginti tai padaryti.
Testavimo apimtys, L.Ašoklienės duomenimis, yra išaugusios, jų per dieną vidutiniškai atliekama apie 20 tūkstančių.
Mirtingumas tris kartus didesnis
Praėjusią savaitę nuo koronaviruso mirė 97 asmenys, 17 iš jų buvo visiškai paskiepyti, tačiau, anot epidemiologės, turėjo kažkokių rimtų ligų.
L.Ašoklienės teigimu, palyginus su vidutiniu Europos mirtingumo rodikliu, Lietuvos rodiklis yra tris kartus didesnis.
Vyriausioji epidemiologė teigė, kad prasidėjus mokslo metams ligos protrūkiai registruojami ne tik įmonėse, bet ir švietimo įstaigose.
Skaičiai auga
Koronaviruso atvejų skaičiai nuolat auga.
Per pastarąją parą Lietuvoje COVID-19 nustatytas dar 1298 žmonėms, 16 asmenų nuo ligos mirė, skelbia Statistikos departamentas.
BNS rašo, kad Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje, nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra mažesnis. Tai rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys (ECDC).
