Šiuo metu ornitologai Kuršių nerijoje suskaičiuoja 10 perinčių jūrinių erelių porų.
Organizacijos „Padėkime ereliams“ vadovas ornitologas Saulis Skuja prisiminė, kad dar 1988-aisiais šių į Raudonąją knygą įtrauktų paukščių Lietuvoje buvo tik dvi poros: viena – Kuršių nerijoje, kita – Čepkelių rezervate. Dabar jų populiacija gerokai išaugusi. Manoma, kad ir dėl pasikeitusio požiūrio į rūšių saugojimą, ir dėl pakitusių žemės ūkio veiklos tradicijų.
Erelių populiacija visoje Lietuvoje besirūpinančios organizacijos ornitologai vis atkeliauja ir į Kuršių neriją, kur be jūrinių erelių peri ir mažieji ereliai rėksniai.
Pavasarį „Padėkime ereliams“ nariai lipo į medžių viršūnes tvarkyti lizdų. Vėliau žieduoja jauniklius, pritaiso siųstuvus, taip gali stebėti jų migraciją, elgsenos ypatumus.
Erelių pora – tarptautinė
Šiomis dienomis ornitologus pasiekė fotografo Vytauto Knyvos padarytos nuotraukos iš Kuršių nerijos. Fotografijos atskleidė vienos čia perinčios jūrinių erelių poros istoriją. Fotografas užfiksavo abu šios poros suaugusius paukščius, abu jie turėjo spalvinius žiedus. Peržiūrėjus nuotraukas pavyko įskaityti įrašus. Patiną buvo žiedavę patys „Padėkime ereliams“ ornitologai. Žiedas ant kojos buvo uždėtas 2010-aisiais, maždaug 5 km nuo dabartinio lizdo, dar neskraidančiam jaunikliui. Dabar jau subrendęs paukštis sugrįžo lizdo sukti į gimtąsias vietas.
Dar įdomesnė buvo patelės istorija. Ji žieduota 2014-aisiais Latvijoje, maždaug už 220 km nuo dabartinio lizdo.
„Kiek pamename, tai antroji tokia, kaip sakome, tarptautinė erelių pora, Lietuvoje. Jų lizde suskaičiuoti du jaunikliai, taip pat sužieduoti. Paprastai ereliai – gana sėslūs paukščiai. Nors užfiksuojame, kaip jie pasiekia Vakarų Europos šalis. Paprastai migruoja kol vyksta branda“, – pasakojo S.Skuja.
Šie paukščiai – monogamai, sudarantys pastovias poras, kol gyvi abu poros nariai. Žuvus vienam šeimos nariui, antrasis susiranda kitą porą. Pastarosios žiemos jūriniams ereliams buvo gana palankios: švelnus klimatas leido susirasti pakankamai maisto ir ištverti šaltąjį sezoną. Tačiau dar prieš dešimtmetį ornitologams teko rūpintis šiais paukščiais ir vis pamesti netoli lizdų žuvies ar dvėselienos.
Lizde – eršketas
Pirmomis vasaros dienomis ornitologai stebėjo jūrinių erelių lizdus. Skaičiavo, kiek jauniklių priperėta. Taip pat nagrinėta, kokiu grobiu maitinami ūgtelėję jaunikliai. Dažniausiai tėvai į lizdus gabeno žuvis, vandens paukščių jauniklius, žinduolių liekanas.
Kuršių nerijoje jūrinių erelių lizduose buvo aptikta vėjažuvių. Tačiau radinys viename lizde nustebino daugelį: aptiktos aštriašnipio eršketo liekanos.
Pastaraisiais metais Baltijos jūroje bandoma vėl įveisti eršketus. Lizde aptikta žuvis turėjo žymeklį. Šis žymeklis atskleidė, kad lizde atsiradęs eršketas dar balandį buvo išleistas Neries upėje ir nuplaukė apie 300 km kol pateko ereliui į nagus.
„Eršketas – giluminė žuvis. Vargu, ar erelis galėjo ją nusičiupti plaukiančią vandeny. Tikėtina, kad žuvis buvo pasilpusi arba jau buvo kritusi. Erelis – maitvanagis, galintis maitintis ir dvėseliena“, –pažymėjo 15min kalbintas ornitologas.
Kol jūriniai ereliai peri, juos išvysti poilsiautojams gali ir nepavykti. Tačiau antroje vasaros pusėje, kai jaunikliai mokosi skraidyti, erelius galima išvysti dažniau: prie kopų ar sklandantį virš vandens.
