Klausimui pritarta opozicijos atstovams palikus posėdžių salę, po balsavimo rankomis. Balsavimo rezultatus opozicija sutiko daužydama rankomis į stalą ir šaukdama, kad reikia kartoti procedūrą.
Papildyta 16:53. Pagal projektą, kultūros centro atsiradimą turėtų koordinuoti ir kontroliuoti Ermitažo–Guggenheimo projekto įgyvendinimo darbo grupė, kuriai vadovauja Vilniaus vicemeras liberalcentristas Gintautas Babravičius. Viešajai įstaigai Jono Meko vizualiųjų menų centrui siūloma pavesti vykdyti projekto užsakovo funkcijas ir vykdyti procedūras, reikalingas projektui įgyvendinti, pritraukiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir privačių asmenų lėšas. Pagal projektą, sutartį dėl projekto valdymo siūloma pasirašyti su bendrove „Vilniaus kapitalinė statyba“, už projekto valdymą jai ketinama numatyti 3 proc. atliktų statybos ir projektavimo darbų kainos normatyvą, lėšas skiriant tik galutinai patvirtinus projekto finansavimą. Taip pat trečiadienio balsavimu pritarta kultūros centro tikslingumo galimybių studijai.
V.Navickas užbaigė tarybos posėdį, keli likę nesvarstyti klausimai perkelti į kitą posėdį, vyksiantį po dviejų savaičių.Tačiau dabartinis dokumento projektas neįtinka ne tik opozicijos atstovams, bet ir daliai valdančiųjų, pirmiausia, Liberalų sąjūdžio frakcijai. Todėl tik vargais negalais patvirtinus posėdžio darbotvarkę, į kurią buvo įtrauktas šio projekto svarstymas, dar didesnės aistros savivaldybės posėdžių salėje kilo, kai atėjo eilė balsuoti dėl pritarimo projektui po pateikimo. Esą projektas labai stipriai tobulintinas. Tačiau meras Vilius Navickas ir kai kurie kiti valdantieji siūlė pritarti projekto pateikimui, kad jį būtų galima tobulinti svarstymo stadijoje.
Salę norėdami boikotuoti balsavimą paliko „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai, kai kurie kiti opozicijos atstovai, taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Gricius.
Tačiau balsavimui reikalingas kvorumas egzistavo – salėje liko 28 tarybos nariai, t.y. daugiau nei pusė visų tarybos politikų. Dėl techninių nesklandumų nuspręsta balsuoti rankomis, balsus skaičiuojant tam skirtai komisijai. Po ilgokai užtrukusio komisijos surinktų duomenų derinimo, paskelbta, kad kultūros centro projekto pateikimui pritarė 24 tarybos nariai, 2 susilaikė, o 2 balsavime nedalyvavo.
Pakriko tarybos darbas (Papildyta 17:22)
Sugrįžę į salę balsavimo oponentai daužė rankomis į stalą ir ragino perbalsuoti, nes balsavimui esą iš tiesų nebuvo surinktas kvorumas. Meras kartojo, jog kvorumas buvo. Galiausiai perėjus prie kito posėdžio darbotvarkės klausimo, paaiškėjo, jog tarybos darbas visai pakriko. Netgi balsuojant dėl procedūrinių dalykų nebesusirinko balsuojančiųjų kvorumas. Todėl V.Navickas užbaigė tarybos posėdį, keli likę nesvarstyti klausimai perkelti į kitą posėdį, vyksiantį po dviejų savaičių.
Daugiafunkcinio kultūros centro, kuriame turėtų įsikurti Jono Meko vizualiųjų menų centras ir Ermitažo–Guggenheimo muziejus, projektas nebe pirmą kartą sunkiai skinasi kelią miesto tarybos posėdyje. Projekto įgyvendinimą miesto taryba jau buvo sustabdžiusi spalio viduryje. Tada tvirtinant darbotvarkę šis klausimas į ją nebuvo įtrauktas susivienijus opozicijai ir kai kuriems valdantiesiems. Dėl projekto įtraukimo į darbotvarkę buvo balsuojama dukart, mat pirmą sykį balsų surinkta po lygiai. Po antro karto jis atmestas vieno balso persvara: 22 „prieš“ ir 21 „už“. Trečiadienį situacija kartojosi ir vėl prireikė antro balsavimo, tačiau valdantiesiems pavyko įtraukti klausimą į darbotvarkę pritariant 22 tarybos nariams ir 20-čiai prieštaraujant.
Savivaldybė pinigų neskirs
Naujasis meno objektas būtų statomas pagal tarptautinį konkursą laimėjusios irakiečių kilmės architektės Zaha Hadid projektą. Dešiniajame Neries krante planuojamas statyti muziejus turėtų kainuoti apie 0,5 mlrd. Lt. Po keletą milijonų kasmet reikalaus ir kultūros centro išlaikymas. Projekto oponentai aiškina, jog muziejaus nepritrauks tiek turistų, kad jis atsipirktų, ir siūlo užuot stačius Ermitažo–Guggenheimo centrą, numatomas lėšas skirti kitų miesto kultūros projektų finansavimui.
Pinigų muziejaus statybos ketinama gauti iš valstybės ir verslo, Europos sąjungos fondų. Sostinės meras V.Navickas tikina, kad savivaldybė pati finansiškai prie projekto įgyvendinimo neprisidės. Investuotojų esą galėtų pritraukti savivaldybei priklausanti bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“.
Pristatydamas projektą jo globėju tapęs G.Babravičius teigė, kad dokumente „be ketinamo tęsti parengiamuosius darbus, jokių kitokių aspektų – teisinių finansinių ar kitokių – nėra“. Esą apie muziejaus finansavimo šaltinius būtų kalbama projekto svarstymo stadijoje. „Pagal viršelį spręsti, ar skaityti knygą, aš nenorėčiau“, – kalbėjo vicemeras.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arūnas Štaras siūlė stabdyti procedūras ir iš esmės keisti tarybai pateikto dokumento tekstą. Tačiau paaiškėjo, jog pagal reglamentą, tai būtų įmanoma tik svarstymo stadijoje, kuriai po visų kuriozų galiausiai ir buvo uždegta žalia šviesa.
