„Čia neina kalba, ar rusiška, ar kiniška (vakcina – red. past.). Čia eina kalba apie kokybę. Jei Rusijoje gaminama atitiks EVA keliamus reikalavimus, ji gali būti įregistruota, – teigė Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas. – Bet jie kol kas nesikreipė ir nepateikė objektyvių duomenų.
Neprikiškime politikos, kad ES dėl politinių motyvų neregistruoja vakcinų. ES registruoja visų valstybių kompanijų vakcinas, kurios atitinka ES keliamus reikalavimus. Jei pavyktų ar Rusijai, ar Kazachstanui, ar kažkam kitam pagaminti tokią vakciją ir jie kreiptųsi, ji būtų užregistruota.“
Kito europarlamentaro Petro Auštrevičiaus žodžiais, už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas taip pat teigė, kad nei Rusija, nei Kinija nesikreipė į EVA dėl jų pagamintų vakcinų sertifikavimo.
„Šiuo metu padėtis tokia. Manau, kad gali atsitikti kitaip. Kažkodėl manau, kad Rusija gali bandyti legalizuoti ir sertifikuoti (vakcinas – red. past.) Europoje ir nebūtinai vien dėl sveikatos apsaugos priežasčių“, – sakė politikas.
EP narys Liudas Mažylis pasakojo neseniai prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ perskaitęs Rusijos pagaliau atskleistus vakcinos „Sputnik V“ klinikinių turimų duomenis. „Nesame toje situacijoje, kaip rugsėjį, kai jie buvo pranešę: wow, turime labai gerą, net šimtą žmonių jau apsaugojo. Tie duomenys yra tikslesni. Su šita žinia reikės kaip nors tvarkytis“, – kalbėjo europarlamentaras.
Anot jo, taip pat svarstoma, kad rusiška vakcina gali būti derinama su britiška kompanijos „AstraZeneca“ vakcina, nes jos abi sukurtos pagal panašių adenoviruso vektoriaus principą. „Viena kitą galėtų papildyti. Tai galėtų būti landa per Britaniją paskui atsirasti ES rinkoje“, – prognozavo L.Mažylis.
Taip pat skelbiama, kad rusiškos vakcinos efektyvumas siekia 92 proc. Viena iš ES narių – Vengrija – ją jau yra patvirtinusi. Beje, vakcinos programą finansuojantis Rusijos valstybinis turto fondas. pranešė jau pateikęs prašymą ją įregistruoti ES.
