Tuo metu Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, paskutinę minutę atsisakęs pasirašyti susitarimą, penktadienį pareiškė, kad jo šalis pageidauja tai padaryti artimiausioje ateityje.
„Artimiausia galimybė bus Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas, planuojamas 2014 metų kovo pradžioje“, – nurodė prezidento patarėjas Andrejus Hončarukas.
Kaip rašoma portale korrespondent.net, jis taip pat išreiškė viltį, jog iki to laiko bendroje darbo grupėje bus išspręsti visi nesutarimų sukėlę klausimai.
Lauks, kol Ukraina bus pasirengusi
Per spaudos konferenciją, surengtą penktadienį po ES šalių narių ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių valstybių lyderių susitikimo, H.Van Rompuy apgailestavo, kad nepavyko pasirašyti Asociacijos sutarčių su Ukraina ir Armėnija.
Ukrainos prezidento patarėjas Andrejus Hončarukas: „Artimiausia galimybė bus Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas, planuojamas 2014 metų kovo pradžioje.“
„Pasiūlymas Ukrainai pasirašyti ambicingiausią susitarimą, kurį kada nors ES yra pasiūliusi trečiajai šaliai, vis dar guli ant stalo“, – pažymėjo jis.
Anot H.Van Rompuy, ši valstybė ir Bendrija yra ilgame kelyje, o sutartis galės būti pasirašyta, kai Ukraina bus tam pasirengusi.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso savo ruožtu patikino, kad Asociacijos sutartis yra „ne prieš ką nors, o vardan ko nors“ – skirta klestėjimui, stabilumui ir demokratijai puoselėti.
Kaip patikino jis, Bendrija nepradės trišalių darybų su Ukraina ir Rusija – tą siūlė V.Janukovyčius: „Tai nepriimtina. Gerbiame šalių suverenitetą. Esame parafavę Asociacijos sutartį su suverenia valstybe – Ukraina. Kai sudarai dvišalį susitarimą, nereikia trišalio.“
Anot J.M.Barroso, rengiant prekybos susitarimus su Kanada ar Pietų Korėja nekviečiamos jokios trečios šalys.
H.Van Rompuy žodžiais, Rusijos elgesys su kaimynais yra nesuderinamas su gerais XXI amžiaus tarptautiniais santykiais. ES esą toliau reikalaus, kad bet kokie Maskvos veiksmai siekiant įtakos nepriklausomoms šalims – Europos partnerėms atitiktų Helsinkio principus – teisę laisvai pasirinkti, kaip organizuoti tarpusavio santykius.
Tuo metu D.Grybauskaitė pareiškė, kad Ukrainos valdžios pasiteisinimas Rusijos spaudimu tėra išsisukinėjimas.
„Derybų su Ukraina dėl pasirašymo nebuvo“
Kaip per spaudos konferenciją teigė prezidentė D.Grybauskaitė, po ketverių metų nuo Rytų partnerystės programos pradžios pradėti matyti realūs rezultatai. Penktadienį Vilniuje analogiškas Asociacijos ir laisvos prekybos sutartis parafavo Gruzija bei Moldova. Šiuos dokumentus abi valstybės esą pasirengusios pasirašyti per artimiausius metus.
„Jos supranta integracijos reikšmę savo šalių vystymuisi, kuriant demokratiją ir ekonominę gerovę. ES pasirengusi padėti šiame kelyje“, – pažymėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, Rytų partnerystės programa garantavo ir ištiesė pagalbos ranką vystant ekonomiką, stiprinant demokratiją, užtikrinant žmogaus teises. Tačiau konkreti pažanga šiose srityse esą priklauso nuo pačių šalių, jei jos to nori.
Kijevas pristabdė procesus vienašališkai savo sprendimu, atkreipė dėmesį prezidentė ir pridėjo, kad nebuvo derybų dėl pasirašymo – Ukrainos atstovai atvyko su aiškiu sprendimu nepasirašyti.
„Europa lieka ištikima Ukrainos žmonėms, jos siekiams būti demokratine valstybe, kur užtikrinamos žmogaus teisės“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.
Jos žodžiais, „šiandien mes, europiečiai, esame kartu su Ukrainos žmonėmis, o durys į ES, gilesnę integraciją išlieka atviros visai Ukrainos visuomenei“. Rezultatas esą priklausys nuo politinio elito ir politinės vadovybės, kuri anksčiau ar vėliau gali priimti atitinkamą sprendimą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Europa lieka ištikima Ukrainos žmonėms, jos siekiams būti demokratine valstybe, kur užtikrinamos žmogaus teisės.“
„Jokių sandėrių ar sandorių ES su Ukrainos vadovybe nepraktikuos ir į juos nesivels. Sąlygos Ukrainai yra žinomos, jokių kitų sąlygų nebus“, – apibendrino D.Grybauskaitė.
Paprašė milijardų
Kaip portalas 15min.lt jau skelbė, ES ir jos narių lyderiai ketvirtadienį neįtikino Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasirašyti istorinės Asociacijos ir laisvos prekybos sutarties.
Jis neįsiklausė į argumentus, kokią naudą tokios sutartys davė naujosioms ES valstybėms narėms. V.Janukovyčius susitikime daugiausia kalbėjo apie ekonomines problemas ir esą bandė siūlyti trišales ES, Ukrainos ir Rusijos derybas. ES pareigūnai jau anksčiau atmetė tokį pasiūlymą.
Asociacijos sutartis turėjo tapti svarbiausiu dvi dienas Vilniuje vykusio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo akcentu.
Ilgą laiką ketinusi pasirašyti susitarimą, o praėjusią savaitę nusprendusi, kad ekonominiai ryšiai su Rusija jai svarbesni, Ukraina sukūrė tikrą trilerį. Dėl šio politinio ir prekybinio susitarimo buvo derėtasi ne vienerius metus. Bet pastarosiomis dienomis V.Janukovyčius pareikalavo ES finansinės paramos. Anot jo, šalies ekonomikai reformuoti, kad ji atitiktų europinius standartus, reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus. Iš viso laikotarpiui iki 2017 metų esą reikia maždaug 160 mlrd. eurų.
V.Janukovyčius taip pat atmetė ES iškeltą sąlygą sutarčiai pasirašyti – kad būtų paleista kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko. „Kodėl ES tai rūpi? Ar ES yra teismas?“ – retoriškai klausė jis.
