Keliasdešimt tūkstančių jaunuolių sugrįžę įsidarbino lengviau
Turime švarų vandenį, kokybišką maistą, greitą internetą, finansinę paramą savanorystei, studijoms ir verslo plėtrai Europos šalyse. Apie tai kalba visose Europos Sąjungos šalyse gegužę prasidedanti kampanija „EU and Me“.
„Erasmus+“ dalyviai dažniausiai yra daug aktyvesni valstybės piliečiai – dukart aktyviau balsuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje
Kampanijos pradžios renginyje moksleiviai ir studentai, geriausiai pasirodę žinių apie Europos Sąjungą konkurse „Europos egzaminas“ stebėjo lenkų, vokiečių, kroatų ir suomių režisierių kurtus trumpametražius filmus, kurių herojai vienaip ar kitaip pasinaudojo ES piliečių teisėmis ir galimybėmis.
Daugumą sužavėjo lenkų režisieriaus Tomaszo Koneckio filmas apie atokiame vienkiemyje tarp sniegynų gyvenantį Janą, kuris kartą užsisako sniegbačius internetu ir, susižavėjęs kurjere, užsisakinėja vieną daiktą po kito, kad tik galėtų artimiau su ja susipažinti. Ir tai – ne fikcija. Europos Sąjunga pastaraisiais metais daug investuoja, kad interneto ryšys pasiektų net atokiausius Europos kampelius.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, jog Lietuvos jaunimas iš tiesų labai aktyviai naudojasi visomis savo galimybėmis ir teisėmis.
„Ypač „Erasmus+“programoje yra labai daug norinčių studijuoti užsienyje, pažinti kitas kultūras, išmokti kitas kalbas ir sugrįžti atgal į Lietuvą“, – sako A. Pranckevičius.
Studijos užsienyje pagal mainų programą yra puiki alternatyva emigracijai, o po programos studentai turi grįžti namo. Galimybe pastudijuoti užsienyje jau pasinaudojo apie 40 tūkst. jaunų žmonių ir daugumai jų grįžus pavyko lengviau įsidarbinti. Taip pat „Erasmus+“ dalyviai dažniausiai yra daug aktyvesni valstybės piliečiai – dukart aktyviau balsuoja, dalyvauja visuomeninėje veikloje nei tie, kurie nepasinaudojo studentų mainų programa. A. Pranckevičiaus teigimu, taip yra todėl, kad užsienyje tampi savo šalies ambasadoriumi, tad ir grįžęs nori siekti, kad joje taptų geriau gyventi.
Ne tik bendra rinka, bet ir duomenų apsauga
O ką daryti tiems, kuriems neaktualu keliauti ar plėsti verslo eksportą į užsienį?
Europos Sąjunga kuria ne tik bendrą valiutos, bet ir skaitmeninę, interneto rinką, leidžiančią užsisakinėti prekes, kaip lenkų režisieriaus filme, net iš trobelės tarp sniegynų, arba – iš šios vietos plėtoti savo verslą.
Europos idėja – „Europa be sienų“. Ne tik be fizinių, tačiau ir be mentalinių sienų. Tačiau kartu labai svarbi ir apsauga, kad žmogus jaustųsi saugus. Todėl būtent šiuo metu, gegužės 25-ą dieną, įsigalioja garsusis bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris įgyvendins bene griežčiausias pasaulyje taisykles, dėl jūsų duomenų tvarkymo“, – priminė A. Pranckevičius.
Jo teigimu, šis laikotarpis ypač jauniems žmonėms yra pats geriausias per visą Lietuvos tūkstantmečio istoriją: turime laisvę, ekonominę gerovę, saugumą.
„Mes dažnai esame gana pesimistiški – ir tam yra priežasčių, tačiau reikia įvertinti, kokiu laiku gyvename, ir tą auką, kurią dėl šių galimybių sudėjo ir mūsų tėvai, ir seneliai, ir proseneliai. Galime keliauti, pažinti kitas kultūras, mokytis – ir turėtume tai daryti su kaupu, nes į jaunus žmones sudėtos daugelio kartų, kurios negalėjo to daryti, viltys“, – sakė pašnekovas.
Savanorystė užsienyje finansuojama ES lėšomis
Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros direktorė Guoda Lomanaitė pridūrė, jog Lietuvoje finansavimas, skirtas ir studijoms, ir profesiniam tobulinimuisi užsienyje yra visiškai išnaudojamas – galimybėmis naudojasi ir jaunuoliai, ir suaugusieji, vien neformalaus ugdymo projektuose kasmet dalyvauja apie 5000 žmonių.
Galime keliauti, pažinti kitas kultūras, mokytis – ir turėtume tai daryti su kaupu, nes į jaunus žmones sudėtos daugelio kartų, kurios negalėjo to daryti, viltys.
Jaunuolis, užsiregistravęs Europos solidarumo korpuse, gali išvykti savanoriauti į kitą Europos Sąjungos šalį ir ten prisidėti prie vietos bendruomenėms ir gyventojams naudingų projektų. Savanoriams tai nieko nekainuoja – jie gauna finansavimą kelionės išlaidoms, maistą, dienpinigių savoms reikmėms. Į Lietuvą taip pat atvyksta savanoriai iš kitų Europos Sąjungos šalių, jie dirba jaunimo centruose, regioniniuose parkuose, socialinę pagalbą teikiančiose organizacijose ir pan.
G. Lomanaitės teigimu, lietuviai savanoriauja įvairiausiose srityse ir šalyse – nuo vaikų ir jaunimo namų iki nacionalinių Europos šalių parkų, kultūros organizacijų. Tiesa, pašnekovė pastebi, kad savanorystei dažniausiai pasirenkamos Pietų Europos arba Balkanų šalys, Gruzija. Vidutiniškai jaunuoliai savanoriauja po 9 mėnesius, ilgiausi projektai – iki metų.
Kampanijos „EU and ME“ atidarymo renginyje savo programą „From spectate to participate“ („Nuo stebėjimo prie dalyvavimo“) pristatęs Jurgis Didžiulis taip pat sakė, jog Europos Sąjunga neturi aiškių lyderių, kurie pasakytų, kokia ši sąjunga turėtų būti ateityje, tačiau būtent dėl šios priežasties reikia aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Nes tie, kurie tai daro, ir nusprendžia, kaip Europa atrodys rytoj.
Jis nesutinka, kad keliaudami, pažindami kitas kultūras ir priimdami tam tikras bendras Europos Sąjungos taisykles prarandame savo individualumą.
„Aš galiu važiuoti į Prancūziją ir išlikti lietuviu, ir lygiai taip pat prancūzas Lietuvoje gali išlikti prancūzu. Atrodo, nieko čia ypatingo, bet visa tai pastatyta ant tolerancijos pagrindo, kai mes gerbiam kitų žmonių individualumą ir jų teisę būti savimi,“ – po visus ant kojų sukėlusio pasirodymo sakė Jurgis Didžiulis.
