Jau dvejus metus rengtas planas paskutinę minutę buvo perrašytas skiriant daugiau dėmesio Rusijos keliamai grėsmei po jos įsiveržimo į Ukrainą.
„Tai ne atsakas į karą Ukrainoje, bet yra atsako dalis“, – prieš ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę patvirtinimo akimirką padėtis bus tokia bloga, ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“, – sakė jis.
ES lyderiai Rusijos puolimą Ukrainoje vadina žadintuvo skambučiu, raginančiu 27 bloko nares rimčiau vertinti savo saugumą.
JAV vadovaujamas NATO dešimtmečius užtikrina Europos gynybos pagrindą, o karas Ukrainoje sustiprino daugelio ES narių įsitikinimą, kad reikia išlaikyti Vašingtoną kaip artimą sąjungininką.
Tačiau taip pat siekiama – vadovaujant Prancūzijai – kad blokas stiprintų ir savo paties pajėgumus veikti.
Naująja strategija siekiama plėsti ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Dėl nepalankesnės saugumo aplinkos turime padaryti didelį šuolį į priekį, padidinti savo gebėjimus ir norą veikti, sustiprinti savo atsparumą ir daugiau bei geriau investuoti į savo gynybos pajėgumus“, – sakoma ES pareiškime.
„Strateginio kompaso tikslas – padaryti ES stipresne ir pajėgesne saugumo užtikrintoja“, – priduriama jame.
Esminė pasiūlymo dalis yra planai iki 2025 metų įkurti „ES greitojo dislokavimo pajėgumus“. Šias greitojo reagavimo pajėgas sudarytų iki 5 tūkst. karių, jas būtų galima siųsti į priešiškas situacijas.
Raginimai steigti tokias pajėgas įsibėgėjo per chaotišką Vakarų pasitraukimą iš Afganistano praėjusiais metais, kai vykdant evakuaciją Europa buvo priklausoma nuo JAV.
Strategijoje numatyta, kad pajėgos turėtų sausumos, oro ir jūrų komponentus, kad jas būtų galima naudoti „operacijų nepalankioje aplinkoje skirtingais etapais, tokiais kaip pradinis įžengimas, pastiprinimas ar kaip rezervines pajėgas pasitraukimui apsaugoti“.
Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht sakė, kad Berlynas nori užtikrinti greitojo reagavimo pajėgų pagrindą pirmaisiais jų įkūrimo metais.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad naujojoje strategijoje numatytos „būtinos priemonės, kad ES kartu su NATO taptų tikra geopolitinės gynybos ir saugumo žaidėja“.
„Tai tik kelionės pradžia“, – parašė jis tviteryje.
„Daug kas priklausys nuo to, kaip sėkmingai remsime Ukrainą prieš Rusijos agresiją“, – pridūrė ministras.
ES lyderiai šį mėnesį susitikę Prancūzijoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pažadėjo reikšmingai didinti savo išlaidas gynybai.
Dokumente tikslių detalių nėra. Jame sakoma, kad ES šalys „tikslus dėl išlaidų gynybai didinimo ir gerinimo nustatys“ iki 2022 metų vidurio.
