Tai leistų Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai pratęsti naujų prieglobsčio prašymų registravimo laikotarpį nuo 10 dienų iki keturių savaičių ir iki keturių mėnesių pratęsti sprendimo dėl prašymo terminą.
Migrantų teises ginančios grupės pasmerkė šiuos pakeitimus kaip „Europos tvirtovės“ kūrimą, griaunantį ES humaniško elgesio su prieglobsčio prašytojais standartus.
ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per spaudos konferenciją žiniasklaidai sakė, kad padėtis, su kuria susiduria ES valstybės prie Baltarusijos sienos, „neturi precedento,.. todėl mes imamės visų šių priemonių“.
Ji pabrėžė, kad minėta situacija „deeskaluojasi“, ES darant spaudimą migrantų kilmės šalims, tokioms kaip Irakas, nutraukti skydžius į Baltarusiją ir susigrąžinti tūkstančius migrantų, kurie jau yra Baltarusijoje.
Tačiau, pasak eurokomisarės, šalys ir toliau yra raginamos neužmiršti „lankstumo... susidūrus su pavojumi, sudėtinga ir įtampą keliančia situacija“.
Tuo metu Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas pareiškė, kad blokas gyvena „gaisrų gesinimo“ režimu kovodamas su „hibridine grėsme“ iš Baltarusijos, siunčiančios migrantus prie ES sienų.
„Mes siūlome sprendimą, kuriame atsižvelgiama į visas žmonių, kurie išskirtinėmis aplinkybėmis nori prašyti prieglobsčio, teises tai padaryti“, – sakė jis.
Tačiau tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ teigimu, padėtis buvo „puikiai valdoma pagal taisykles, kurios galiojo“.
„Šiandienos pasiūlymai toliau baus žmones dėl politinės naudos, susilpnins prieglobsčio prašytojų apsaugą ir pakenks ES pozicijai viduje ir užsienyje“, – sakė grupės Europos biuro direktorė Eve Geddie.
„Europos tvirtovė“
Kitos nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ organizacijos migracijos kampanijos vadovė Erin McKay sakė, jog šis „pasiūlymas susilpnina pagrindines prieglobsčio prašytojų teises, stiprina „Europos tvirtovę“ ir prieštarauja viskam, ką ginti turėtų ES“.
Minimas EK pasiūlymas bus įgyvendintas, kai jam pritars ES valstybės narės.
Dėl pasiūlymo turi būti „konsultuojamasi“ su Europos Parlamentu, tačiau jis negali jo blokuoti, nes pasiūlymas grindžiamas ES sutartyje numatyta sąlyga, leidžiančia „priimti laikinąsias priemones ekstremaliose migracijos situacijose prie ES išorės sienų“.
Remiantis EK duomenimis, šiemet į ES per Baltarusiją atvyko beveik 8 tūkst. migrantų: 4 285 – į Lietuvą, 3 255 – į Lenkiją ir 426 – į Latviją.
Dauguma atvykėlių yra iš Irako, Sirijos ir Jemeno. Žurnalistams jie sakė norintys keliauti toliau į ES vakarus – Vokietiją, Suomiją ar kitas šalis – ir prašyti prieglobsčio.
Tačiau Lietuva, Lenkija ir Latvija sugriežtino savo sienų apsaugą, pasienyje dislokavo kariuomenę ir nuteisė pjaunančios vielos užtvaras, kad sustabdytų iš Baltarusijos nelegaliai sieną kertančius migrantus.
Lenkija ėmėsi griežčiausių priemonių migrantams sustabdyti. Ji kriminalizavo neteisėtą sienos kirtimą ir pasienio regione įvedė prieštaringai vertinamą nepaprastąją padėtį. Dėl jos žurnalistai ir žmogaus teisių organizacijos negali patekti į pasienio regioną.
Trečiadienį nepaprastoji padėtis buvo pratęsta dar trims mėnesiams – iki vasario pabaigos.
Lenkija taip pat yra kaltinama išstumianti į jos teritoriją patekusius migrantus atgal į Baltarusiją. Šį veiksmą, vadinamą „grąžinimu“, draudžia ES ir tarptautinė teisė.
Be to, Varšuva atmetė Briuselio prašymą leisti Varšuvoje įsikūrusios ES pasienio agentūros „Frontex“ pareigūnams padėti patruliuoti pasienyje.
Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, abiejose Lenkijos ir Baltarusijos sienos pusėse jau mirė mažiausiai 12 žmonių.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) šią savaitę paskelbė, kad Lenkijai tenka dalis atsakomybės už migrantų „dideles kančias“ pasienyje, ir apkaltino Varšuvą bei Minską „rimtais žmogaus teisių pažeidimais“.
EK nurodė, kad siūlomos priemonės bus tikslinės, laikinos, gerbs „pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant negrąžinimo principą“.
L.Kasčiūnas: tai didelė Lietuvos diplomatinė pergalė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „didele Lietuvos diplomatine pergale“ pavadino Europos Komisijos (EK) siūlymą leisti stabdyti kai kurias taisykles neteisėtiems migrantams Baltarusijos pasienyje.
„Tai didelė Lietuvos diplomatinė pergalė, keičia stagnuojančią ir visiškai šiandienai nepritaikytą Europos Sąjungos migracijos politiką teigiama linkme“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
„Iš tikrųjų supratimas yra akivaizdus, kad tai yra organizuojama migracija, tai nėra kažkokie natūralūs procesai, todėl mūsų priemonės būti stipriems prie sienos ir neleisti atidaryti naujo migracijos kelio apribojant šią laisvę yra labai teisingos“, – kalbėjo parlamentaras.
„Mums reikia tęsti šitą kryptį, parodyti pavyzdį kitoms ES valstybėms ir eiti prie kitų migracijos politikos klausimų, kad režimai negalėtų manipuliuoti prieglobsčio teise, o migracijos politika nebūtų atvirų durų, o politika, kuri reiškia, kad valstybės turi užtikrinti išorinės sienos apsaugą“, – pažymėjo L.Kasčiūnas.
Seimo komiteto vadovas taip pat vylėsi, kad Lietuva „galų gale perlauš mąstymą apie fizinį barjerą, kuris bus ne prieš laisvąjį pasaulį, o prieš tuos režimus, kuri nori sugriauti laisvąjį pasaulį ir mūsų demokratiją“.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
