Liuksemburge įsikūręs teismas pripažino, kad pagalbos schemomis 2010-2013 metais buvo pagrįstai siekiama kompensuoti struktūrines problemas ir jų paaštrėjimą dėl ekonomikos ir finansų krizės, rašoma pranešime spaudai.
Lietuva, Lenkija, Latvija ir Vengrija 2009 metais gavo ES Tarybos, kurioje atstovaujamos valstybės narės, leidimą naudoti pagalbos schemas iki 2013 metų gruodžio 31 dienos.
ES Komisija, kuri yra vykdomoji ES institucija, apskundė šį sprendimą kaip nesuderinamą su vidaus rinka, tačiau Liuksemburgo teismas nusprendė, kad krizės metu priemonės buvo pateisinamos.
„Priimdama ginčijamus sprendimus Taryba atsižvelgė į esminį aplinkybių pasikeitimą, susijusį su 2008 ir 2009 metų ekonomikos ir finansų krizės sukeltomis pasekmėmis šių valstybių žemės ūkio sektoriui“, – paskelbė Liuksemburgo teismas.
Teismo pranešime nurodoma, kad didžiausia pagalbos suma atitinkamai yra 55 milijonai litų, 400 milijonų Lenkijos zlotų, 8 milijonai Latvijos latų ir 4 mlrd. Vengrijos forintų.
Žemės ūkio ministerija teigia, kad valstybės pagalba numatė galimybę įsigyti žemę išsimokėtinai per 15 metų, pradedant pirmąją 10 proc. įmoką (jauniesiems ūkininkams 5 proc.) sumokant antraisiais metais. Taip pat pagal ją buvo suteikiama pirmumo teisė įsigyti valstybinės žemės sklypus ne aukcionuose už rinkos kainą.
Jauniesiems ūkininkams iki 40 metų žemės kainai buvo taikomas 0,6 kainos mažinimo koeficientas, o jei jie žemę pirkdavo išsimokėtinai – 0,75 koeficientas.
