„Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri patyrė instrumentalizaciją, mes to nematėme anksčiau. (...) Dabar jau žinome, kad tai yra ne migracijos krizė, o priešiškas veiksmas iš priešiško kaimyno. Tai matėme iš Aliaksandro Lukašenkos ir Baltarusijos režimo, dabar matome, kad tą patį Vladimiras Putinas daro su Suomija“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė Y. Johansson.
Pasak jos, tai pirmas kartas, kai migracijos taisyklėse atsiranda atsakas į migrantų instrumentalizavimą ir naudojimą hibridinėms atakoms.
„Mes pasiūlėme įtraukti instrumentalizaciją į teisės aktus, dėl to buvo susitarta ir priimta“, – sakė Y. Johansson.
Eurokomisarės teigimu, naują migracijos ir prieglobsčio reglamentą Europos Sąjungoje balandį turėtų patvirtinti Europos Parlamentas (EP), kiek vėliau – Europos Sąjungos Taryba.
Gruodžio pabaigoje po kelerių metų derybų Bendrijos valstybės ir EP iš esmės susitarė dėl penkių atskirų ES taisyklių, kurios numato, kaip valdyti prieglobsčio prašytojų ir migrantų srautus bei kaip veikti staiga kilus migracijos krizėms.
Taisyklėse kalbama ir apie situacijas, kai trečiosios šalys ar priešiški nevalstybiniai veikėjai siekia migraciją išnaudoti kaip priemonę destabilizuoti ES.
„Svarbu suprasti, kad ši grėsmė (migrantų instrumentalizacija – BNS) nėra daugiausia migracijos grėsmė, todėl ji negali būti suvaldyta daugiausia naudojant migracijos įrankius“, – tvirtino Y. Johansson.
„Mums reikia ir kitų įrankių, kad kovotume su instrumentalizacija“, – pridūrė ji.
Taisyklėse numatyti laikini nukrypimai nuo įprastinės prieglobsčio suteikimo tvarkos, taip pat numatytos sugriežtintos patikros procedūros pasienyje tais atvejais, kai valstybė narė susiduria su instrumentalizacija.
Šių nuostatų įtraukimo siekė Lietuva, su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susidūrusi 2021 metais.
Per daugiau nei pusmetį į Lietuvą tuomet neteisėtai atvyko apie 4,2 tūkst. migrantų. Tarptautinė bendruomenė teigė, kad Minsko režimas organizavo šią neteisėtos migracijos bangą, norėdamas atkeršyti už ES įvestas sankcijas.
Siekiant stabdyti migracijos srautus, Lietuva pradėjo taikyti apgręžimo politiką.
Nuo 2021 metų rugpjūčio Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 22 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.
