Neseniai paskelbtame Londone įsikūrusio analitinio centro – Europos išorės reikalų tarybos – tyrime vertinama, kaip Europos Sąjungai ir atskiroms jos narėms pavyko įgyvendinti bendrosios europinės užsienio politikos tikslus.
Lietuva yra tarp lyderėmis pavadintų šalių santykių su Rusija srityje sprendžiant užsitęsusių konfliktų klausimus. Autoriai teigia, kad ES buvo įsitraukusi į dialogą su Rusija sprendžiant Padniestrės problemą, tačiau neskyrė dėmesio įšaldytiems konfliktams Gruzijoje ir Kalnų Karabache.
„ES šalys pripažino, kad Rusija yra ir problemos, ir šių konfliktų sprendimo dalis, tačiau, be Čekijos, (ESBO pirmininkavusios) Lietuvos ir Lenkijos, tik kelios šalys stengėsi raginti Rusiją laikytis įsipareigojimų, pavyzdžiui, atsitraukti į prieš 2008 metų karą buvusias pozicijas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“, – teigiama tyrime.
„Tinginėmis“ šioje srityje įvardintos Belgija, Italija ir Kipras.
Kita santykių su Rusija sritis, kuri Lietuva yra tarp pirmaujančių, – energetiniai klausimai.
„Nepaisant Maskvos prieštaravimų Trečiajam energetikos paketui, tik kelios šalys ėmėsi reikiamų žingsnių savo dujų rinkoms liberalizuoti ir dujų sektoriui išskaidyti. Vis dėlto Europos Komisija prognozuoja, kad tik trečdalis šalių paseks Estiją ir Lietuvą, kurios jau pareiškė, kad visiškai išskaidys savo dujų ūkio sektorius“, – rašo ekspertai.
Teigiama, jog bendradarbiaujant su Rusija, energetikos srityje Briuselyje deklaruojamos europinės linijos nesilaiko Vokietija, Prancūzija, Italija.
Trečioji sritis, kur Lietuva yra tarp ES užsienio politikos vėliavnešių, – dujų tiekimo maršrutų Europai įvairovės didinimas.
„Šiuo klausimu Europą į priekį vedė Baltijos ir Vidurio Europos šalys narės: Čekija, Estija, Vengrija, Lietuva, Lenkija ir Rumunija. Jos stengėsi atkreipti dėmesį į priklausomybę nuo Rusijos ir ėmėsi diversifikavimo žingsnių tobulindamos savo energetinę infrastruktūrą“, – rašoma tyrime.
„Tinginėmis“ šiuo atžvilgiu vadinamos Belgija, Prancūzija, Nyderlandai.
Bendros ES pastangos santykiuose su Rusija vertinamos C raide su pliusu, tai yra, patenkinamai.
Tačiau tyrime yra ir dvi sritys, kuriose Lietuva minima nepalankiai. Tai ES veiksmai padedant spręsti bado Somalio pusiasalyje problemas ir krizę Sudane. Už tai, kad nedėjo pastangų ar neskyrė išteklių šioms problemoms spręsti, Lietuva, kaip ir Latvija, Estija, Lenkija ar Vengrija, buvo pavadinta „tingine“.
Lyderėmis šiame tyrime įvardytos šalys, kurios konkrečių klausimų atžvilgiu ėmėsi konstruktyvios iniciatyvos ar elgėsi pavyzdingai, pavyzdžiui, skyrė didžiulius išteklius. Būti lyderiu, anot autorių, galima tiesiogiai – įtikinant kitas šalis imtis veiksmų, arba netiesiogiai – būti pavyzdžiu.
Tinginėmis įvardytos šalys, kurios arba trukdė europinius interesus atitinkančios politikos įgyvendinimui, siekdamos siaurų nacionalinių tikslų, arba skyrė pagal savo galimybes nepakankamai išteklių ar pastangų.
