„Konfidencialių šaltinių neatskleidimas, atsisakymas liudyti apie tuos šaltinius – visiškai suprantamas, negali būti pasirinkimo – ar atsidurti kalėjime, ar atskleisti šaltinį“, – antradienį sakė ESBO atstovė, Vilniuje dalyvaujanti konferencijoje apie žiniasklaidos laisvę.
Jos teigimu, teisėsaugos institucijos turi daryti savo darbą, tačiau negalima joms leisti naudotis žurnalistais kaip savo informacijos šaltiniais.
D.Mijatovič paragino visas valstybes įteisinti informacijos šaltinio apsaugos principus.
Ji taip pat pabrėžė, kad šmeižto kriminalizavimas neabejotinai kelia grėsmę laisvai žiniasklaidai.
„Mano nuomone, kriminalinių sankcijų neturėtų būti taikoma, kai kalbame apie žodžio laisvę. Žmonių negalima įkalinti už tai, kad jie pareiškė savo nuomonę“, – kalbėjo ESBO atstovė žiniasklaidai.
Pasak jos, baudžiamosios atsakomybės taikymas už šmeižtą tiesiog kenkia visuomenės galimybei išvis ką nors kritikuoti. Viešnios manymu, tokiais atvejais turėtų galioti civiliniai santykiai.
„Politikai turi suvokti, kad jie yra visuomenės centre, žiniasklaidos dėmesio centre ir jie gali būti kritikuojami. Jie neturėtų taip skaudžiai reaguoti į kritiką. Man atrodo, kad savaime suprantamas dalykas, jog vyriausybės turi remti kritišką ir laisvą žiniasklaidą, turi padėti jai išsilaikyti, tai būtina demokratijai įgyvendinti“, – akcentavo D.Mijatovič.
Ji priminė, kad kaltinimų už nuomonės pasakymą yra sulaukę ir Lietuvos žurnalistai.
Tuo metu konferenciją sveikinusi Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sakė Lietuvos žiniasklaidoje pasigendanti teigiamos informacijos.
„Manau, kad žiniasklaidos atstovai turėtų jausti šiek tiek didesnę atsakomybę už skelbiamą informaciją. Šiandien žiniasklaida ne visada objektyvi, ji tampa labiau kriminalinė ir, siekiant konfrontacijos, paviršutiniškai dažniau piešianti labiau neigiamą gyvenimo pusę nei teigiamą. Neretai nuošaly lieka optimistiniai pavyzdžiai, išradingų asmenybių gyvenimai ir gilios filosofinės mintys“, – tvirtino parlamento vadovė.
„Turime suvokti, kad istorine prasme žiniasklaida išlieka kaip labai svarbus praeities dokumentas. Ką paliksime ateities kartoms – rietenas, daug juodos spalvos, kriminalinių įvykių apžvalgas? Tai nebus objektyvu. Gyvenime yra daug ir gėrio, ir grožio. Kodėl siekdami išlaikyti pusiausvyrą, dažniau nepasakome apie šviesesnius dalykus?“ – klausė L.Graužinienė.
Antradienį Seime vyksta tarptautinė konferencija apie pilietiškai atsakingos žiniasklaidos ugdymą ir visuomenės teisę žinoti. Joje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos žiniasklaidos bei teisės ekspertai, svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų atstovai.
Lietuva ESBO pirmininkavo 2011 metais ir vienu iš prioritetų buvo pasiūliusi žodžio laisvės stiprinimą.
